Iš ligoninės – po paros?

Į „Bangos“ redakciją rugsėjo 2 d. paskambinęs vyriškis pasakojo, kad į Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centrą (Gargždų ligoninę) rugsėjo 1-osios vakare buvo atvežta jo draugė iš Judrėnų, kuriai atlikti tyrimai, skirtos lašelinės. Ryte, nors moters būklė buvo prasta (pati negalėjo paeiti), ji buvo informuota, kad siunčiama namo. Vyriškis redakcijai išsakė prašymą, kad viešai laikraštyje būtų paaiškinta, kuo vadovaujamasi išsiunčiant negaluojančius pacientus namo, kodėl prastos būklės ligonis neguldomas į ligoninę, kol pasveiks. Tą pačią dieną vėliau jis perskambino redakcijai ir papildė, kad vyr. gydytojos pavaduotoja jam paaiškino, jog esanti tokia tvarka. Ir dar kartą paskambinęs jis informavo, kad visgi kažkokiu būdu rasta išeitis ir ligonė iki penktadienio liksianti gydymo įstaigoje medikų priežiūroje.
Tačiau redakcijai vyriškis akcentavo, kad jis, kaip LR pilietis, norįs sužinoti, ar gali greitosios pagalbos automobiliu atvežtas pacientas, jei jo būklė nepagerėja per parą gydymo įstaigoje, būti išsiųstas namo, kokie teisės aktai tai reglamentuoja.

Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ raštu kreipėsi atsakymo į Klaipėdos rajono savivaldybės centrą.
Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro direktorė Neringa TARVYDIENĖ:
– Negalime pakomentuoti Jums konkrečios situacijos, nes visa informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą yra laikoma konfidenciali. Teikiame Jums informaciją apie paslaugų teikimo eigą Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje.
Pacientai į gydymo įstaigos Priėmimo skyrių gali būti atvežami greitosios medicinos pagalbos tarnybos, artimųjų arba atvykti patys. Pagrindinė užduotis šiame skyriuje yra suteikti pacientams būtinąją (pirmąją ir/ar skubią) medicinos pagalbą. Būtinosios pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas.
Skyriuje paslaugų teikimas gyventojui susideda iš kelių galimų etapų. Pirma įvertinama paciento būklė ir, jei būtina, suteikiama būtinoji ir/ar skubiosios medicinos pagalbos paslauga, vėliau gali būti teikiama stebėjimo paslauga. Skubioji medicinos pagalba gydytojo teikiama tol, kol paciento būklė tampa stabili ir tos būklės negalima priskirti nė vienai iš keturių kategorijų. Apie stebėjimo paslaugos teikimo būtinumą sprendžia paciento sveikatos būklę įvertinęs gydytojas.
Paciento sveikatos stebėjimas gali trukti iki 24 valandų, kurio metu atliekami būtini tyrimai ir (ar) gydymo veiksmai, esant poreikiui tyrimai kartojami, kol paciento būklė pagerėja. Jei paciento būklė nepagerėja ir pacientas sutinka, teikiama stacionarinė aktyvaus gydymo paslauga.
Kai paciento būklė neatitinka būtinosios medicinos kriterijų ir paciento gyvybei pavojaus nėra ir galima gydytis namuose, prižiūrint šeimos gydytojui, jis nėra guldomas į stacionarą. Gydytojas nevertina, kokiu būdu pacientas pateko į gydymo įstaigą, paslauga pirma bus teikiama tam pacientui, kurio būklė yra sunkiausia, o paslaugų teikimas tęsiamas tol, kol paciento būklė tinkama tęstiniam gydymui namuose. Būtinosios medicinos pagalbos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo“, o stebėjimo paslaugas 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V-1111 „Dėl stebėjimo paslaugos teikimo ir apmokėjimo aprašo tvirtinimo“.