Iš praeities sugrąžintas „Strykio“ žuvies turgus
Iš Priekulės riedant keliu į Dreverną ties Karaliaus Vilhelmo kanalu, sodyboje, intriguoja reklaminis stendas apie „Strykio“ žuvies turgų. Tolėliau baltuoja pastatas su užrašu, jog tai lašišinių žuvų ūkis. Čia galima ne tik nusipirkti nedaugeliui pažįstamų alpinių šalvių, bet edukacijoje išgirsti ir pamatyti, kaip jos auginamos.
Paragavę šalvių, pirkėjai grįžta
Prieš metus Drevernos prieigose nedideliame lašišinių žuvų ūkyje pradėtos auginti retos žuvys – alpinės šalvys (lot. salvelinus alpinus), kurios Lietuvos vandenyse nesiveisia. Vasaros pabaigoje duris atvėrė parduotuvė „Strykis“ – žuvies turgus. Tai sugrąžina į istorinę praeitį, kai, prieš kelis šimtmečius iškasus Karaliaus Vilhelmo kanalą, čia atsirado nelegalus žuvies turgus. Anuomet Drevernos upe žvejai atgabendavo Kuršių mariose sugautą žuvį ir čia rinkdavosi pirkliai.
Neseniai atidarytoje parduotuvėje dabar galima legaliai nusipirkti vietoje užaugintos egzotiškos žuvies – alpinių šalvių, taip pat tradicinių mariose sugautų karšių, ešerių, sterkų ir kitų.
Eilinę savaitės dieną duris varstė pirkėjai, norėdami nusipirkti mėgstamos žuvies, nes jau įsitikino, kad alpinė šalvis, lašišinės šeimos žuvis, skani, šviežia. „Čia yra kokybiškos žuvies pasirinkimas“, – pastebėjo vienas pirkėjas, atvykęs nusipirkti vytintų šalvių.
Vieniems patinka vytinta šalvis, kuri po 5 dienų šios „procedūros“ yra puikaus skonio, taip pat perka karštai rūkytą, marinuotą. Čia visada galima nusipirkti šviežią šalvį: nesant parduotuvėje, ji bus pagauta netoliese esančiame ūkyje ir išdorota atnešta pirkėjui. Išskrostų šalvių kilogramas kainuoja 8 eurus, bet kaina priklauso nuo to, kokią perka – su kaulais ar filė, šviežią, marinuotą ar rūkytą. Galima nusipirkti ir šaldytos šalvies faršo ar rinkinio žuvienei.
„Didžiausias pirkimas – savaitgalį. Tada ant ledų dedame šviežutėlę žuvį, – atskleidė čia dirbantis vyriausiasis technologas Jonas Lelys. – Vasarą žmonės pirko šviežią ir patys gaminosi, o rudenėjant pageidavo paruoštos, marinuotos. Stebime, ką žmonės labiau perka, ir pateikiame. Beje, prekyba priklauso ne tik nuo oro – daugiau perkama prieš šventes.“ Jis pastebėjo, jog vis daugiau žmonių atranda „Strykio“ žuvies turgų – apsilanko ne tik priekuliškiai ar dreverniškiai, bet ir kitų regionų žmonės, net iš Vilkaviškio atvyksta apsipirkti. „Paragavusieji lankosi dažnai“, – patikino J. Lelys.
Panaši į upėtakį
Užsukusieji į parduotuvę neretai prisipažįsta, kad nėra matę alpinių šalvių, pirmą kartą apie juos girdi. „Baigiame rekonstruoti šioje patalpoje esantį baseinėlį, kuriame plaukios alpinės šalvys. Atėjęs pirkėjas iš karto galės su jomis susipažinti, – šyptelėjo vyriausiasis technologas. – Šalvis panaši į upėtakį, tačiau pastarasis riebesnis, minkštesnis. Šalvis ne tokia riebi žuvis, bet tvirtesnė, jos tekstūra malonesnė.“
Šios gėlavandenės žuvys gyvena šaltuose ir skaidriuose vandenyse – Arkties regionuose, Šiaurės Skandinavijos, Sibiro vandenyse, bet dėl klimato kaitos jų populiacija mažėja. Pasak J. Lelio, Lietuvoje šios neišgyventų, nes kritinė vandens temperatūra joms – 18 0C šilumos. Čia auginama uždarose recirkuliacinėse sistemose, sudarant natūraliai aplinkai artimas sąlygas.
„Bangos“ korespondentei vyr. technologas J. Lelys surengė ekskursiją į šį nedidelį lašišinių žuvų ūkį, kur auginamos idealių sąlygų reikalaujančios šalvys. Erdviame pastate vienoje pusėje auginamos žuvys, o gamybinėse patalpose skrodžiamos, rūkomos natūraliu dūmu, vytinamos, marinuojamos. „Stengiamės, kad kuo šviežesnė mūsų produkcija pasiektų vartotoją“, – dėstė J. Lelys.
Konkurentų nėra
Šalvių augintojams konkurencijos nėra. Prieš kelerius metus Klaipėdos rajone įsikūręs žuvininkystės ūkis „Noras žuvys“ pirmasis Lietuvoje pradėjo auginti didelius jų kiekius. Šalia Karaliaus Vilhelmo kanalo, netoli Drevernos, prieš metus rekreaciniais ir turistiniais tikslais įkurtas parodomasis ūkis, kuriame per edukaciją galima susipažinti su retomis lašišinių šeimos žuvimis.
Šalvys auginamos pritaikius moderniausias technologijas. Žuvys plaukioja baseinuose, kuriuose itin skaidrus vanduo. Dėl griežtos biologinės saugos prie jų pašaliniai asmenys negali prieiti, tačiau yra galimybė į jas pažvelgti per stiklą iš antrame aukšte esančios salės. Pasak J. Lelio, tai pirmoji Lietuvoje akvakultūros salė, į kurią gali pasižiūrėti žmonės. Čia vyksta edukacijos, kuriose jis supažindina su moderniąja žuvininkyste, naujausiomis žuvų auginimo technologijomis. „Kviečiame apsilankyti moksleivius, įmonių, įstaigų darbo kolektyvus pasiklausyti paskaitos, pasižiūrėti vaizdo juostos, pamatyti, kaip čia jaučiasi egzotinės šalvys“, – kalbėjo J. Lelys.
Įdomu išgirsti, kad šalvių ikrai parsigabenami iš Kanados, jog vienas ikrelis kainuoja 16 centų. Idealiomis sąlygomis per pusantrų metų jie užauga iki pusantro kilogramo. „Pašarus gauname iš Prancūzijos, kurie be genetiškai modifikuotų organizmų, jų pagrindas – žuvų miltai. Juos pristatantis atstovas pabaigoje visada paragauja, demonstruodamas, kad įtikintų, jog tai sveikas produktas, – dėstė J. Lelys. – Auginame be antibiotikų, nenaudojame cheminių medžiagų spalvai susidaryti – Europos Sąjungoje tai uždrausta.“
Vyr. technologas akcentavo, jog čia įrengti modernūs vandens valymo įrenginiai. Šiame ūkyje per metus galima užauginti 5–6 tonas šalvių. Žuvis tiekiama restoranams, tarp jų ir Drevernos, kur gaminami įvairūs patiekalai, vyksta jų degustacijos.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
