Ispanų ir lietuvių savanorystė Gargžduose – dviguba nauda
Gargždų gatvėse ispaniškai klegančių jaunuolių būrys – ne turistai. Tai jau ne pirmus metus Klaipėdos rajone vykstančio tarptautinio socialinės veiklos projekto dalyvės. Liepos 19–26 dienomis Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos klasėse gyveno penkiasdešimt keturios 15–18 metų savanorės iš Ispanijos. Jos kartu su 12 merginų iš Lietuvos visas dienas praleido globos namuose, socialinių paslaugų centre, ligoninėje, bažnyčioje, aplankė nepasiturinčias, socialinės rizikos šeimas. Joms padėjo susitvarkyti namus, bendravo su vienišais senjorais, klausėsi jų istorijų.
Svečiai žavėjosi geranoriškumu
Šios stovyklos Lietuvoje prasidėjo 1994 metais Kretingoje, o mūsų rajoną savanorės iš Ispanijos pirmą kartą aplankė 2010 m. Projekto koordinatorė Imma Farrus pasakojo, jog šį projektą suvokia kaip mainus: „Iš Ispanijos atkeliauja savanorės, kurios savo šalyje tuo užsiima visus mokslo metus. Jos temperamentingos, džiaugsmingos, energingos ir gebančios dalintis viskuo ten, kur savanoriauja. Merginos pamato, kaip gyvena žmonės, kurie patyrę daug gyvenimo negandų ir su tuo susigyvenę. Abipusė patirtis leidžia padėti kitiems čia, Lietuvoje, o merginos ir pačios tobulėja, geriau suvokia tikrąsias gyvenimo vertybes.“
Pasak koordinatorės, į Gargždus vėl grįžtančios todėl, kad čia labai gerai visi priima. „Mokyklos direktorius, Gargždų parapijos klebonas, socialinių įstaigų vadovai ir socialiniai darbuotojai – visi džiaugėsi mūsų projektu ir mes esame labai dėkingi jiems“, – susižavėjimo gargždiškių geranoriškumu neslėpė I. Farrus.
Projekto koordinatorė Lietuvoje Lina Uturytė informavo, kad šį kartą į Lietuvą atskrido 80 savanorių merginų iš Ispanijos. Visos jos dirbo mažomis grupelėmis. Maždaug pusė projekto dalyvių atvyko į Gargždus, o kiti – į Kretingą, dar keletas apsistojo Kaune.
„Manome, kad savanoriška veikla yra gera pamoka jaunimui. Kitas mūsų tikslas yra išmokyti jaunimą įsiklausyti į žmones, kurie yra socialiai pažeidžiami, ir padėti jiems buityje. Labai norėtume padėkoti socialiniams darbuotojams – be jų mes tiek nebūtume padarę, kiek pavyko“, – džiaugėsi L. Uturytė.
Gargždiškiai prabilo ispaniškai
Jau praėjusiais metais projekto organizatoriai pakvietė Gargždų vaikus į vasaros ispanų kalbos mokyklėlę. Tąkart norinčiųjų atsirado 15. Šiemet dvigubai daugiau – 30.
„Mes turėjome tris grupes po 10 vaikų. Ypač šie kalbų kursai patinka mažiesiems. Buvo viena mergaitė, kuri namuose išmokusi ispaniškų šokių ir keletą žodžių atėjo į kursus ir tikrai nustebino bei sužavėjo ispanes. Vaikai su mielu noru ateidavo ir ryte, ir vakare. Buvo tokių, kurie mokėsi jau pernai. Kursai dalyviams labai patiko, jie susidraugavo, o ir tėvai teiraudavosi, kaip mums sekasi“, – pasakojo savanorė Viktorija.
„Žinoma, ispanų kalbos neišmoksi per savaitę, bet tai yra išties produktyvus vasaros užimtumas vaikams. Jie nesėdi namuose, jų akiratis plečiasi, gerėja bendravimo įgūdžiai. Ispanės moko ne tik kalbos, bet ir kartu su jais žaidžia, moko naujų žaidimų“, – pridėjo L. Uturytė.
Dirbti buvo išties naudinga
Savanorei Agnei labiausiai įstrigo tai, kad visur, kur lankėsi, buvo priimtos maloniai. „Man teko važiuoti į socialinės rizikos šeimas, kurioms tikrai reikia pagalbos. Sujaudino, kad tie žmonės labai dėkojo ir, baigus darbus, mus net vaišino.“
Globos namų senjorai su ispanėmis dalinosi savo gyvenimo istorijomis. Ypač joms įdomu buvo klausytis apie tremtį ir Sibirą. Vieniši globotiniai labai džiaugėsi tokia kompanija, kadangi jų niekas nelanko, neišklauso, jie pasigenda išsikalbėjimo. Savanorės apgailestavo, kad laiko reikėjo dar daugiau – toks didelis vienišų žmonių bendrystės poreikis.
Kita savanorė Agnė papildė, kad paprastas ir nuoširdus pokalbis, o ne konkreti pagalba suteikė didžiausią laimę žmonėms su negalia: „Mes juos lankėme, kalbėjomės, dainavome, juos išklausėme. Geras jausmas, kad galėjome jiems suteikti tokios laimės valandėlių. Tokia pati ir vaikų iš socialinės rizikos šeimų reakcija. Jie buvo laimingi kartu su mumis žaisdami, pindami apyrankes, pasipasakodami.“
Tarptautinis socialinės veiklos projektas paremtas katalikiškomis vertybėmis, tad po savanorystės darbų projekto dalyvės kartu dalyvaudavo šv. Mišiose, paskaitose, sportavo, meditavo, keliavo į Kryžių kalną, Šaltojo karo muziejų Žemaitijos nacionaliniame parke, Palangą. Šiais metais projektas truko kiek trumpiau, kadangi dalyvės išvyko į Pasaulio jaunimo dienas Krokuvoje. Taipogi projekto organizatorės prižadėjo sugrįžti į Gargždus ir kitais metais.
