Įspūdingos priekuliškių dienos Romoje
Grupė piligrimų iš Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos paskutinę sausio savaitę praleido saulėtoje Romoje. Jie aplankė keturias didžiąsias pasaulio bazilikas, džiaugėsi sutikę popiežių Pranciškų, pamatė gražiausias amžinojo miesto aikštes, fontanus.
Pernai lapkritį parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas pasiūlė bažnyčios jaunimo chorui „Angelų ritmu“ leistis į piligriminę kelionę ir aplankyti Romą. Tačiau į rudenį suplanuotą kelionę išvyko tik pusė troškusiųjų ją pamatyti – vieniems sutrukdė liga, kitiems – omikrono baimė. Pajuokavęs, kad išvyko dešimt drąsiausiųjų, kanauninkas Viktoras apgailestavo, jog negalėjo keliauti jaunimo choro vadovė Urtė Jokužytė, gabi, aktyvi, atsakinga parapijietė.
Priekuliškių gidas buvo kunigas V. Ačas, dvejus metus studijavęs Laterano popiežiškajame universitete, tiek laiko praleidęs tarptautinėje aplinkoje su 53 pasaulio šalių katalikų kunigais. Klebonas kalba itališkai, puikiai pažįsta šventąjį miestą ir čia atvykęs jautėsi savas.
Jis piligrimus supažindino su svarbiais religiniais objektais. Priekuliškiai dalyvavo sekmadienio audiencijoje Šv. Petro bazilikos aikštėje, kur susirinkusiuosius pasveikino popiežius Pranciškus. Jie taip pat dalyvavo savaitės užbaigimo pamaldose Šv. apaštalo Pauliaus bazilikoje ir iš arti matė Popiežių. „Nuostabų jausmą patyrėme šioje jautrioje maldos aplinkoje“, – įspūdžiais dalijosi kelionės dalyvė, parapijos pastoracinės tarybos narė Violeta Riaukienė. Beje, čia dalyvavo ir kitų krikščionių konfesijų kunigai ir tikintieji.
Priekuliškiai aplankė ir istorinius, kultūros objektus. Jie nuvyko į Adriano mauzoliejų, labiau žinomą kaip šv. Angelo pilį – cilindro formos antikos laikų statinį Romos centre. Mauzoliejaus statybą inicijavo 14-asis Romos imperatorius Publijus Elijus Trajanas Adrianas ir jo šeimos nariai. Čia palaidotas Adrianas, jo šeima ir kiti įpėdiniai. Vėliau mauzoliejus tapo popiežių tvirtovė ir reprezentacinė būstinė, taip pat belaisvių kalinimo vieta, o dabar – muziejus. Piligrimai įsiamžino prie Konstantino arkos Romoje. Senato sprendimu pastatyta 315 m. ji simbolizavo imperatoriaus Konstantino pergalę prieš tironą Maksentijų. Priekuliškiai pamatė koliziejų, vadinamą Flavijaus amfiteatru, ir sužinojo, jog tai didžiausias ir seniausias pasaulyje amfiteatras.
Jie žavėjosi gražiausiais Romos fontanais, aikštėmis, pajuto amžinojo miesto gyvenimo kasdienybę ne tik dieną, bet ir naktį. Šiuo metu žaliuoja, žydi miestas, pilnas užsienio turistų ir italų. „Iki pandemijos sausio mėnesį Romoje būdavo ramybė, o dabar verda gyvenimas, – stebėjosi kunigas Viktoras. – Žmonės nediskutuoja apie koroną viešajame transporte, neaptarinėja miesto aikštėse, nesureikšmina skiepų paso – nejautėme šios kontrolės. Tačiau gatvėje visi dėvėjo apsaugines veido kaukes, elgėsi atsakingai.“
Priekuliškiai grįžo pakylėti – nelengvai įsijungė į mūsų gyvenimo kasdienybę.
Virginija LAPIENĖ
