Išsaugoti gerus kaimynų santykius ar mažamečių ateitį?

Policija ir vaikų teisės skatina reaguoti ir pranešti apie galimą pažeidimą

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Kaip elgtis daugiabučio kaimynui, kai kitame bute iki paryčių groja muzika, nuomojamame bute nuomininkas su svečiais vartoja alkoholį, o artimoje aplinkoje yra vaikų, o dar ir nuomininko sugėrovas – agresyvus? Tokį klausimą į redakciją atėjusi kėlė gargždiškė, kuri, nenorėdama pakenkti kaimynams, iškart nesikreipė į policiją. Policijos pareigūnai, būtent tuo metu neužfiksavę įvykio, deja, vėliau padaryti beveik nieko negali. Tad atkreipia skaitytojų dėmesį: geriau kreiptis į policijos pareigūnus nei patiems spręsti konfliktines situacijas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba taip pat akcentuoja, jog svarbu operatyviai reaguoti ir pranešti apie galimą pažeidimą.
Nusivylė, jog nesureagavo
Į Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redakciją kreipėsi gargždiškė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.). Ji papasakojo, kad toje pačioje daugiabučio laiptinėje gyvena kaimynų šeima su dviem vaikais, kuri nuomojasi butą. Iš to buto neretai sklinda triukšmas, kartais jis tęsiasi iki 2 val. nakties. Moteris, norėdama gražiai susitarti, vieną tokią triukšmingą naktį ryžosi perspėti kaimynus-nuomininkus dėl keliamo triukšmo naktį. Jai duris atidarė agresyvus asmuo, aplinkui bėgiojo trys vaikai, bute sklido muzika, buvo vartojamas alkoholis. Gargždiškė pajuto, kad prieš ją gali būti panaudota jėga, tačiau nuomininkas visgi sutramdė savo sugėrovą.
Daugiabučio gyventoja supranta, kad reikėjo iš karto kreiptis į policiją, nes kilo pavojus ne tik girtaujančių asmenų aplinkoje esantiems vaikams, bet ir jai pačiai. Tačiau ji tuomet to nepadarė, pagalvojusi, kad nukentės vaikai, juk tokiu atveju apgirtę tėvai laikinai izoliuojami. Vėliau moteris atseit kreipėsi į vaikų teises, policiją ir papasakojo šią istoriją, baimindamasi dėl vaikų, kurie auga pavojingoje aplinkoje. Tačiau, gargždiškės nuomone, niekas į tai nesureagavo. Tad kaip reikia elgtis panašiose situacijose, kur reikėtų kreiptis, kad būtų reaguojama į tokius pranešimus, kai aplinkoje yra nepilnamečių, o jų tėvai vartoja alkoholį.

R. Rumšienės / LRT nuotr.: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Noliūtė sakė, kad vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą.

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas Ramūnas Stasiulis „Bangą“ informavo, kad minėto atvejo negali pakomentuoti, nes nėra duomenų apie užfiksuotą įvykį. Todėl, jo teigimu, svarbu tuo pat metu kreiptis į policijos pareigūnus, kurie užfiksuotų galimą pažeidimą ir pradėtų administracinę teiseną. „Triukšmo valdymo įstatymas reglamentuoja triukšmo valdymo tvarką. Ką reikėtų akcentuoti: yra numatytas laikas, nuo kada negali būti atliekami veiksmai, susiję su triukšmu, pavyzdžiui, gyvenamosiose patalpose negalima triukšmauti nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto. Už pažeidimus administracinio nusižengimų kodekse yra numatytos atitinkamos nuobaudos“, – teigė R. Stasiulis.

Už triukšmą – nuobaudos
Štai pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Administracinio nusižengimų kodekse nurodoma, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki keturių šimtų eurų.

„Bangos“ archyvo nuotr.: Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas R. Stasiulis informavo, kad per savaitę gaunama nuo 3–10 pranešimų dėl triukšmo, daugiausia jų būna daugiabučiuose.

Pasak R. Stasiulio, per savaitę gaunama nuo 3–10 pranešimų dėl triukšmo, daugiausia jų būna daugiabučiuose. „Reikėtų žinoti, kad nuo 19 val. vakaro iki 7 val. ryto gyvenamosiose patalpose trikdyti kitų asmenų ramybės negalima. Tai nereiškia, kad dienos metu gali atlikti veiksmus, viršijančius triukšmo lygį. Užfiksavus pranešimą, mes atvykstame ir konstatuojame faktą, kad yra toks pažeidimas. Iš pradžių žmonės yra įspėjami, bet, jeigu akivaizdžiai yra girdimas, pavyzdžiui, vakarėlis, pradedama administracinė teisena ir skiriamos administracinės nuobaudos“, – komentavo Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkas.
Situacijos nespręsti patiems
Pasak R. Stasiulio, jeigu, atvykus į vietą, aplinkoje yra neblaivių asmenų – vaikų tiesioginiai globėjai – ir nepilnamečių, yra informuojamos vaikų teisės ir kviečiami Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai, nes vienas iš tėvų privalo būti blaivus. „Jeigu užfiksuojamas tik triukšmas ir yra blaivūs asmenys, nėra pagrindo kviesti vaikų teises. Tačiau jei tėvai neblaivūs, tada visą procedūrą su vaikais perima vaikų teisės, o mes pradedame administracinę teiseną dėl triukšmo“, – paaiškino komisariato viršininkas.
Jis akcentavo, kad jeigu kaimynas yra neblaivus, elgiasi agresyviai, nereikėtų pačiam spręsti situacijos, geriau kreiptis į policiją ir parašyti skundą. Policijos pareigūnai atlieka tyrimą, o nustačius už tokius veiksmus taip pat gresia atsakomybė. „Jeigu kaimynai yra išgėrę, agresyvūs, geriau pačiam neiti pas juos, nerizikuoti nes, norint gero, pasekmės gali būti nekokios. Tam ir esame mes, policija, kad užtikrintume saugumą. Suprantame norą kaimyniškai patarti, susitarti, su kaimynais nesipykti, tačiau gali baigtis ir negerai. Be to, pats kaimynas pažeidimo oficialiai užfiksuoti negali, tad, dėl paties saugumo, geriausia yra kviesti policijos pareigūnus. Jie yra pasiruošę įvairioms situacijoms, gali užkardinti, užtikrinti, kad ta veikla būtų nutraukta ir paskirti administracinę nuobaudą“, – akcentavo R. Stasiulis.
Policijos pareigūnai, kaip jau minėjo R. Stasiulis, užfiksavus įvykį, jog tėvai yra neblaivūs, kviečia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovus. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė „Bangai“ komentavo, kad vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pasak jos, nagrinėdami galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir individualiai bendrauja su kiekvienu jos nariu, išklauso vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti, visapusiškai vertina situaciją bei esant poreikiui, inicijuoja reikiamą pagalbą.
„Jeigu pastebimas smurtas – vaikams nedelsiant siekiama suteikti saugią aplinką. Tad svarbu akcentuoti, jog tam, kad vaiko teisių gynėjai galėtų nuvykti į šeimą, kuri galimai patiria sunkumus bei visapusiškai įvertinti situaciją, yra būtinas žodžiu ar raštu pateiktas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Svarbu, jog pranešimo metu būtų nurodyti turimi duomenys, susiję su šeima – vardas, pavardė, adresas ir kt. – kurie leistų identifikuoti konkrečius žmones ir suteiktų jiems pagalbos galimybes“, – akcentavo G. Noliūtė.
Išsaugo asmens konfidencialumą
Vaiko teisių gynėjai teigė, jog pasitaiko situacijų, kai žmonės konsultuojasi, kaip geriau pasielgti tokio pobūdžio situacijose, siekiant, kad su sunkumais susidūrusiai šeimai būtų galimybė padėti, tačiau kartu pats žmogus, pranešęs apie nerimą keliančią situaciją, išsaugotų savo konfidencialumą.
„Tad labai svarbu priminti, jog visuomenei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus galima ir anoniminiu būdu, o anoniminiais pranešimais laikomi ir tokie pranešimai, kai vaiko teisių gynėjams pranešusio žmogaus tapatybė yra žinoma, tačiau jis išreiškia norą, kad jo duomenys būtų apsaugoti. Dažniausiai anoniminiais pranešėjais išlieka artimos aplinkos žmonės – giminaičiai, kaimynai“, – pažymėjo skyriaus vedėja.
Dėl aukščiau aprašytos situacijos vaiko teisių gynėjai kol kas nėra gavę pranešimo su reikalingais duomenimis, pagal kuriuos pavyktų identifikuoti konkrečią šeimą, galimai stokojančią pagalbos. Jeigu vaiko teisių gynėjus pasieks reikalinga informacija, kurioje būtų nurodyti bent vieno šioje situacijoje minimo šeimos nario vardas ir pavardė arba gyvenamosios vietos adresas, vaiko teisių gynėjai nedelsiant reaguos į gautą pranešimą.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
Pastaba. Antrąją straipsnio dalį, kuriame atskleisime ir kitas konfliktinės situacijos aplinkybės, taip pat ir teisininkės Andželikos Šakinienės komentarą dėl nuomininkų ir buto nuomotojų atsakomybės skaitykite kitame „Bangos“ numeryje.