Iššūkis kaimui – pasinaudoti 3 milijonų eurų parama

Autorės nuotr.: vietos plėtros strategijos startą simbolizavo VVG „Pajūrio kraštas“ narių pasodinta obelaitė.

 

Vietos veiklos grupės (VVG) „Pajūrio kraštas“ neeilinis susirinkimas praėjusį ketvirtadienį Vėžaičiuose prasidėjo simbolišku akcentu – visų kartu pasodinta obelaite. Stiprybės ir svarbiausia tarpusavio sutarimo vietos bendruomenėms prireiks įgyvendinti beveik 3 mln. eurų vertės vietos plėtros strategiją, kuriai po diskusijų vieningai pritarė „Pajūrio krašto“ nariai.

„Pajūrio kraštas“ valdybos pirmininkė A. Petkevičienė priekaištavo, kad administracija dokumentus pateikia tvirtinti valdybai vos ne paskutinę minutę elektroniniu paštu.Pinigų daug, projektų mažai

Lapkričio pradžioje vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“ pasirašė 2016–2023 metų vietos plėtros strategijos (VPS), įgyvendinamos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę LEADER, paramos sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Projekto vertė – 2 981 836 Eur (iš jų administravimui – 596 367 Eur), įgyvendinimo trukmė – iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Numatoma įgyvendinti ne mažiau kaip 26 vietos projektus ir sukurti ne mažiau kaip 37 darbo vietas. Šios strategijos pagrindines programas ir nuostatas pristatė „Pajūrio krašto“ pirmininkė, VPS administravimo vadovė Raimonda Damulienė ir administratorė Vida Urbonienė.

„Paramos suma išties nemaža, o projektų palyginti numatyta nedaug. Vadinasi, vienam projektui teks nemažos lėšos, kurias reikės įsisavinti. Aišku, projektų gali būti ir daugiau, kviečiame visus aktyviai dalyvauti, ne tik VVG narius“, – sakė R. Damulienė.

„Pajūrio krašto“ pirmininkė bei administravimo vadovė R. Damulienė teigė, jog kaimo bendruomenių, verslo, nevyriausybinių ir kitų organizacijų laukia didelis darbas kuriant projektus, kaip kuo naudingiau savo gyvenamosiose vietovėse panaudoti rajonui skiriamus beveik 3 milijonus eurų.Skatins jaunimo verslumą

Kaimui parama bus teikiama pagal du prioritetus: „Verslumo kaimo vietovėse skatinimas, ekonominio gerbūvio kūrimas“ (76,09 proc. lėšų – 1 815 000 Eur) ir „Gyvenimo kokybės, socialinės aplinkos kaimo vietovėse gerinimas ir gyventojų bendradarbiavimo skatinimas“ (23,91 proc. lėšų – 570 468 Eur). Pagal pirmąjį veiklos prioritetą numatytos trys priemonės (pagal antrąjį – tik viena), taip pat čia turės būti sukurtos ir išlaikytos visos strategijoje numatytos darbo vietos net 5 metus po projekto įgyvendinimo. Yra prioritetinių veiklos sričių asmenims, jaunesniems nei 40 metų, arba įmonėms, kur dirba daugiausia jaunimas. Prie projektų bus galima prisidėti savanorišku darbu, savo ar skolintomis piniginėmis lėšomis, nekilnojamuoju turtu, nes projektai remiami 70–80 proc.

Pagal antrąjį prioritetą vykdomuose projektuose nėra privaloma sukurti darbo vietų, todėl, anot R. Damulienės, ši veikla patrauklesnė, joje gali dalyvauti ir biudžetinės savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos. Tad vietos bendruomenėms atsiras konkurencija. „Tik noriu pabrėžti, kad projektas negali būti orientuotas į stogo pakeitimą ar sienos nudažymą – lėšos yra skiriamos tik veiklai! Patyrę projektų vykdytojai žino, kaip vykdyti investavimo pobūdžio projektus, naujokams tai bus iššūkis“, – sakė „Pajūrio kraštas“ vadovė. Geriausių įvertinimų sulauks tie projektai, pagal kuriuos kaimuose atsiras naujos paslaugos, gamybos būdai, produktai, nematytos, negirdėtos aplinkosauginės, technologinės, socialinės naujovės.

Pasak „Pajūrio krašto“ administratorės V. Urbonienės, yra numatyti projektų vertinimo 5 atrankos etapai, kurie gerokai skirsis nuo senosios tvarkos pateikiant dokumentus, juos derinant ir kt. Projektams įgyvendinti skiriamas 1–2 metų terminas.

Važiuos į seniūnijas

Kadangi veiklos strategijoje nemažai naujovių, „Pajūrio krašto“ darbuotojai jau susidėliojo grafiką, kada lankysis dešimtyje seniūnijų. Šį ketvirtadienį susitikimas numatomas Kretingalės seniūnijoje, penktadienį – Doviluose. Kitą savaitę projektų rengimo subtilybės bus aiškinamos Veiviržėnų, vėliau Judrėnų, Vėžaičių, Endriejavo ir kitose seniūnijose. Informaciniai susitikimai visur vyks vienodu laiku nuo 8.30 iki 14.30 val. „Pirmasis kvietimas paraiškoms numatomas kitų metų pradžioje, tad iki to laiko turime gerai atlikti paruošiamuosius darbus, kad galėtume sėkmingai startuoti“, – sakė R. Damulienė. Ji pasidžiaugė geru bendradarbiavimu su rajono seniūnijomis, prie veiklos strategijos parengimo daug prisidėjo seniūnai, niekada neatsisakę padėti.

Vietoje padėkos – smulkios priekabės

Po šventinės dalies su Brožių kaimo pyragais ir gardžia kava šiek tie apmažėjo VVG narių – jų vos užteko kvorumui balsuoti už strategiją – dalyvavo 28 iš 56. Svarstant strategiją „Pajūrio krašto“ administracija užuot iš savo narių sulaukusi bent nuoširdaus ačiū už sklandžiai ir laiku parengtų svarbių dokumentų paketą, praturtinsiančių mūsų kaimus milijonais eurų, vėl buvo čaižoma priekabių botagu. Akivaizdu, kad įtampa tarp administracijos ir kai kurių valdybos narių nėra nuslūgusi, nors tos rietenos daugeliui „Pajūrio krašto“ narių, regis, seniai pabodusios. Valdybos narys, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas aiškinosi, kodėl projektų vykdymo sąlygose numatytas privalomas aukštasis išsilavinimas, esą tai siaurina pareiškėjų ratą. Jis reikalavo balsuoti, kad šis reikalavimas būtų išbrauktas. R. Damulienė stebėjosi, ar tai blogai, jei pareiškėjas yra kompetentingas, turi žinių įgyvendinti projektą. Tuo labiau, kad niekam nedraudžiama teikti projektus, aukštasis išsilavinimas – tik papildoma sąlyga, tiesiog didesnis balas svarstant projektą. „Ne mes taisykles sugalvojame, tokie yra ES teisės aktai. Jei kas nors mums netiks, galėsime keisti tik po metų. O šiandien startuojame“, – aiškino R. Damulienė.

Išeina jaunimas

„Pajūrio krašto“ valdybos pirmininkė Alina Petkevičienė priekaištavo, kad administracija dokumentus pateikia tvirtinti valdybai vos ne paskutinę minutę elektroniniu paštu, o turėtų pateikti bent prieš dvi dienas, kad būtų galima geriau įsigilinti. „Jums reikia tik nubalsuoti, o mums visus tuos dokumentus parengti. Terminai yra tokie, kokie yra. Mes turime tik 2,5 etato, o dirbame už 6. Jūs turite kažką duoti organizacijai, o ne trikdyti jos veiklą“, – piktinosi R. Damulienė. „O jūs turite skaitytis su valdyba, nesiųsti strateginių dokumentų naktimis skaityti. Čia jums pamoka ateičiai“, – nenusileido S. Karbauskas. Jis pareiškė priekaištų ir dėl internetinės svetainės, tačiau ją administruojanti V. Urbonienė garantavo, kad ji tvarkoma griežtai pagal visus NMA reikalavimus, jai neturima „iš aukščiau“ jokių pretenzijų. O valdybos nariai esą savo pasiūlymus dėl svetainės gali atsiųsti raštu, jie bus derinami su NMA, kad nebūtų pažeistos taisyklės. „Mes esame tik paramos teikėjai, ne projektų vykdytojai, tad nebesikabinėkite. Didelėmis pastangomis vilkte atvilkome tą strategiją į rajoną, žmonės naudos turės“, – sakė V. Urbonienė. Karštai diskutuojant, kai neišvengta abipusių kaltinimų ir pakelto tono, niekas ir nebepaklausė, kodėl iš VVG „Pajūrio kraštas“ valdybos narių nusprendė atsistatydinti jaunimo atstovė Saulė Donalda Surplytė. Vietoj jos iš dviejų kandidatų į valdybą buvo išrinktas Jakų bendruomenės pirmininkas Kęstas Dvarionas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content