Iššūkis Priekulei: Lietuvos mažosios kultūros sostinė
Priekulės kultūros centre antradienį į seniūnės vakarienę susirinko Priekulės seniūnijos bendruomenių atstovai, verslininkai, kultūros žmonės, senbuviai, aktyvūs miestelėnai. Jie tarėsi, kaip įgyvendinti Lietuvos mažosios kultūros sostinės projektą, kad Priekulė taptų traukos miestu, kad būtų gera prekybininkams, verslininkams, kultūros darbuotojams.
Kvies žibinto šviesa
Tą vakarą Priekulės kultūros centre nustebino susirinkusiųjų gausa: ir jaunų, ir vyresnių ne tik iš Priekulės, bet ir aplinkinių kaimų. Jie patogiai įsitaisė salėje, perskirtoje šventiškai papuoštu stalu su atsineštinėmis vaišėmis.
Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pakvietė nuoširdžiai bendrystei. Susirinkusiųjų nuotaiką pakylėjo Priekulės kultūros centro kapelija „Bengeliai“.
Apie Priekulę, Lietuvos mažosios kultūros sostinę, kalbama pusmetį. Rugsėjį Vilniuje priekuliškiams, kaip ir kitų miestelių atstovams, buvo įteiktas diplomas, liudijantis šią svarbią misiją. Ir jau ne pirmą mėnesį seniūnijos, Kultūros centro, švietimo įstaigų darbuotojai, verslininkai, iniciatyvūs priekuliškiai tarėsi, diskutavo, kaip kitąmet įgyvendinti šį projektą, kad Priekulė taptų traukos miestu.
„Sieksime, kad visi priekuliškiai būtų įtraukti į šį projektą. Mūsų tikslas – gražinti Priekulę, ne tik viešąsias erdves, bet ir savo namus“, – susirinkusiesiems kalbėjo D. Bliūdžiuvienė, viena iš trijų Lietuvos mažosios sostinės projekto vadovių. Ji kvietė savanorystei, bet kokiai pagalbai. Seniūnės rankose buvo stilizuotas žibintas, kurį padovanojo rajono Savivaldybės vicemerė Violeta Riaukienė, dėl ligos negalėjusi atvykti į šį vakarą.
Garsinti miestą
Kita projekto vadovė Raimonda Damulienė, Priekulės bendruomenės užimtumo centro atstovė, kalbėjo, jog semtis patirties nėra iš ko – reikia patiems galvoti ir kurti.
Ji prisiminė, kad rudenį Vilniuje, kai priekuliškiams buvo įteiktas Lietuvos mažosios kultūros sostinės diplomas, kalbėjosi su žmonėmis. Ir paaiškėjo, jog dauguma neįsivaizdavo, kur yra Priekulė. „Jie pasakojo, kad važiuoja į Svencelę, bet Priekulėje nesustoja, – stebėjosi R. Damulienė. – Vadinasi, reikia viešinti, kad žinotų, kur yra mūsų miestas. Tikimės ne trumpalaikio efekto – kad formuotųsi nauji turizmo maršrutai, naujos edukacijos, naujas verslas.“
Ji pristatė šia proga sukurtą neilgą filmą, kuriame kalbėjo žinomi žmonės. „Didelė atsakomybė tinkamai reprezentuoti miestą, patraukti žmones į veiklą“, – kalbėjo bendruomenės „Priekulės ainiai“ pirmininkė Gitana Mizgerienė.
Seniūnės D. Bliūdžiuvienės troškimas – kad Priekulė taptų traukos centru, kad emigrantai dažniau grįžtų gimtinėn, kad renginiai garsintų miestą ne tik Klaipėdos rajone.
Kelionė per 12 stočių
Priekulės kultūros centro direktorė A. Zapalskienė – viena iš sostinės projekto vadovių, taip pat ir pagrindinio – renginių organizavimo komiteto vadovė. Ji supažindino su renginių programa.
Atspirties taškas – unikali Priekulės istorija, o jos simbolinė, reikšmingiausia vieta – senoji Priekulės geležinkelio stotis. „Gyvename prie didelio kelio ir geležinkelio, jungiančio Mažąją Lietuvą ir Lietuvą. Taigi kilo mintis sustoti geležinkelio stotyje, kur sustoja traukinys – šviesa“, – pasakojo A. Zapalskienė.
Nuspręsta gaminti žibintus su istoriniais Priekulės vaizdais. Jie bus statomi tamsiausiose ir gražiausiose miesto erdvėse. Be to, numatyta prie pagrindinės Klaipėdos gatvės senųjų namų pritvirtinti informacines lenteles, kas juose gyveno. Reikės sutelkti priekuliškius, kad surinktų istorinius faktus. Lentelės bus apšviestos žibintų.
A. Zapalskienė pristatė projekto renginius – 12 stočių. Taigi kas mėnesį – po kelis. Pirmoji – Priekulės stotis: sausio 13-ąją – naktinis pėsčiųjų žygis Priekulė–Klaipėda.
Antroji – Šventvakarių Evės stotis, kurioje planuojama gausybė renginių: konkursai, konferencija ir kita. Intriguojanti Šiupinio stotis: šiupinio virimo čempionatas Turgaus aikštėje. Be to, Ernsto Vicherto, „Taikos per kultūrą“, Johano Šrėderio, Garo, Vydūno, Miestelėnų, Mažosios Lietuvos muziejų, Reformacijos, Keliaujančios šviesos stotys su plačios apimties renginiais.
Sumanymus pristatė ir kitų organizacinių komitetų vadovai.
Kas finansuos?
A. Zapalskienės teigimu, projektas didelis, daug kainuojantis. „Vieniems įgyvendinti būtų didžiulė problema. Tikimės geranoriškos pagalbos“, – vylėsi ji.
Bendruomenių projektinių iniciatyvų vadovė Vida Urbonienė sakė, kad prašys paramos iš Žemės ūkio ministerijos, kuri bendruomenėms skirianti apie 1 500 eurų.
Priekulės seniūnija dėl lėšų kreipėsi į rajono Savivaldybę.
„Finansavimas sudėtingas, – teigė Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. – Nemačiau šio projekto sąmatos. Gargždų miesto šventė rajono Savivaldybei kasmet kainuoja 5,8 tūkst. eurų. Šiam projektui reikia 10 kartų daugiau. Jis vyks visus metus. Turiu viltį, kad rajono Savivaldybė skirs bent pusę lėšų.“ Jis palinkėjo gražius sumanymus įgyvendinti padedant verslininkams.
Priekulės Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kanauninkas Viktoras Ačas sakė laiminantis šią gražią iniciatyvą. „Melsiuosi, kad kūrybinė grupė visada priimtų pozityvų sprendimą, kad priekuliškiai susitikę visada sveikintųsi. Prisidėsiu, kuo galėsiu, – skelbsiu šią žinią“, – pažadėjo kunigas.
