Istorijos apie lietuvių žmogiškumą ir neišsenkančią pagalbą yra beribės

Už sugrąžintą tikėjimą ateitimi dėkojo ukrainiečiai

Spindinčios akys, graudulio ašaros, širdingi apsikabinimai – jausminga nuotaika, neatslūgusi prasmingo renginio „Noriu padėkoti“ metu. Praėjusį sekmadienį į glaudų bendrystės būrį suėję gargždiškiai ir rajone nuo baisaus karo prisiglaudę ukrainiečiai pasidalijo savo patirtais išgyvenimais, kai agresorė Rusija sukėlė karą Ukrainoje, kuris ir dabar laužo laisvos šalies žmonių likimus.
Širdingoje popietėje, vykusioje „Lijo“ konferencijų salėje, pagerbti vietiniai savanoriai ir geradariai, nepagailėję nei savo laiko, nei išteklių padėdami karo pabėgėliams.

Sukūrė jautrią atmosferą
Renginio „Noriu padėkoti“ organizatorė nevyriausybinės tarptautinės organizacijos „Asteriks“ vadovė Angelina Ibrahimova subrandino mintį suburti dabar čia gyvenančius ukrainiečius, kad jie pareikštų ne tik savo padėką, bet ir įteiktų apdovanojimus tiems, kurie ištiesė pagalbos ranką pačią kraupiausią gyvenimo valandą, kai karas įsibrovė į jų taikų gyvenimą.
„Jūs nepraėjote pro šalį regėdami mūsų skausmą, mūsų tragediją. Jūs atvėrėte ne tik savo namų duris, bet ir savo širdis, pakvietėte į savo šeimas. Per šiuos pusantrų metų jūs padarėte viską, kas buvo įmanoma, kad mes galėtumėme gyventi, dirbti, mokytis, auginti vaikus ir toliau kovoti su beprotišku priešu. Nuo praėjusių metų vasario 24-osios mes netekome ne tik savo namų, turtų, teritorijos. Mes netekome draugų, giminių ir artimųjų“, – jautriai į renginio susirinkusiuosius lietuvių ir ukrainiečių kalbomis prabilo renginio vedėjos ukrainietės.
Iniciatorė A. Ibrahimova sakė, kad tekstus renginiui kūrusi su didele meile ir atidumu, kad žodžiai būtų ir jautrūs, ir svarūs, ir kiekvienam suprantami. Ekrane parodytos nuotraukos, filmo ištraukos, dainos – viskas autentika, tiesiai iš kovojančios ir kenčiančios Ukrainos, atsiųsta draugų ir bičiulių.

Geradariams – padėkos iš širdies
„Karui užklupus viskas įvyko taip greitai, kad mes labiausiai bijojome prarasti tikėjimą. Tikėjimą ateitimi, protu, padorumu, tikėjimą žmonija. Jūs davėte mums ne tik stogą virš galvos, drabužius, maistą, jūs davėte mums daug daugiau – tikėjimą, kad nesame vieni, tikėjimą tikru nuoširdumu. Jūs davėte viltį dėl ateities, o svarbiausia – dėl pergalės“, – renginio auditorijoje skambėjo atvirai išsakomos ukrainiečių mintys. Jie atskleidė, kad kai kurie jų turi gilias žaizdas savo sielose, kurios išliks visam gyvenimui.
Popietėje demonstruotuose vaizdo siužetuose padėkas juos globojusiems gargždiškiams išsakė ir tie ukrainiečiai, kurie jau yra grįžę į Tėvynę.
Jaudinantis renginio momentas – ukrainiečių padėkos 72 juos globojusiems ir tebeglobojantiems lietuviams. Padėkos raštus, kuriuose atsispindėjo specialiai šiai progai sukurtas žinomo ukrainiečių dailininko Nikitos Titovo piešinys, ukrainiečiai savo globėjams įteikė asmeniškai.
„Kiekvienas iš mūsų turime lietuvių, kurie mums tapo „mūsų lietuviais“, kurie tapo artimi ir brangūs, tų, apie kuriuos pasakosime savo vaikams ir anūkams, tų, kurie taps šeimos istorijų herojais“, – įsitikinusi A. Ibrahimova.

Aktyviai padedantiems – medaliai
Pasak A. Ibrahimovos, ukrainiečiai, bendraudami su lietuviais, suprato, kad juos supa labai kuklūs žmonės. Jie daro didvyriškus darbus, tačiau ne visi, net pažįstami apie tai žino. Heroizmas tapo daugelio lietuvių gyvenimo būdu.
Renginyje „Noriu padėkoti“ itin nusipelniusiems savanoriams, geradariams buvo įteikti Ukrainos vyriausybiniai apdovanojimai – medaliai ir ordinai. Jie yra su numeriais, konkrečius įrašus, kas, už ką apdovanotas, galima rasti Ukrainos valstybinių apdovanojimų registre.
„Ukrainoje yra įsteigtas žmonių garbės ženklas užsieniečiams: legionieriams, savanoriams ir geros valios žmonėms. Šis ženklas skiriamas tiems, kurie aktyviai padeda Rusijos užpultai Ukrainai. Tai medalis – baltasis kryžius „HONOR ET GLORIA“, – paaiškino A. Ibrahimova.
Šie medaliai įteikti Daivai Beliokaitei-Karuz, Skaidrai Daukantaitei-Karalienei, Šarūnei Petruškevičienei, Viktorui Stoniui, Airidai Stonienei, Audriui Montvydui, Rasai Linkienei, Rimantui Lukošiui, Deimantei Venckutei-Kuprelienei, Andriui Bautroniui, Andriui Barniškiui, Audriui Bieliauskui, Ingai Gelžinytei-Litinskienei, Adelijai Paradnikaitei-Radžienei.

Vaikų gelbėjimo misionieriams – ordinai
Renginyje „Noriu padėkoti“ buvo prisiminta, kaip pirmąją karo dieną A. Ibrachimova paprašė padėti evakuoti likimo valiai pamestus neįgalius vaikus iš bombarduojamo Charkivo, kuriame jau siautėjo priešai. Pirmiausia į jos pagalbos skambutį atsiliepė tuomet Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, dabar Seimo narė Rasa Petrauskienė. Tikėtis kokių nors „žaliųjų koridorių“ buvo neįmanoma. Dėl jų Europos valstybės iki šiol nėra susitarusios. Tad teko veikti asmenine atsakomybe ir rizika. Rasa kartu su Gintare Narkevičiūte-Jurgelione, kuri jau nuo 2013 m. buvo nuolatinių paramos misijų ir pagalbos Ukrainoje organizatorė, ėmėsi vykdyti slaptą ir pavojingą neįgalių vaikų pervežimo misiją, pareikalavusią daug ryžto, drąsos, sumanumo ir, be abejonės, finansų. Ukrainoje nepailstamai dirbo, koordinavo veiksmus atsargos karininkas, krašto apsaugos savanoris, verslininkas Vygintas Ušinskas. Tuomet didžiulėmis pastangomis buvo išgelbėta apie 100 vaikų su negalia, juos evakuojant iš Charkivo į Lietuvą nepaisydama jokių kliūčių ir pavojų globojo A. Ibrahimova.
Renginyje aukščiausiu Ukrainos įvertinimu – ordinu „VIENYBĖ IR LAISVĖ“, kuris skiriamas už drąsą, patriotizmą, visuomeninį aktyvumą ir aukštą profesionalumą, parodytą kovojant už Ukrainos vienybę ir nepriklausomybę, apdovanoti Seimo narė R. Petrauskienė, G. Narkevičiūtė-Jurgelionė, V. Ušinskas. Nuo karo pradžios iki dabar jau yra išgelbėta apie 1 500–2 000 Ukrainos vaikų su negalia arba netekusių tėvų.
Minėtu ordinu taip pat pagerbtas VšĮ „Mėlyna/Geltona Ukraina“ įkūrėjas Jonas Ohmanas. Šiuo metu jis Ukrainoje padeda kariams, tad apdovanojimas jam bus perduotas vėliau.
Ordino šūkis „Susivienykime, broliai, dėl mūsų tautos ir šlovės ir būkime vieningi“ – tarsi priesakas tvirtai lietuvių ir ukrainiečių bendrystei. Ukrainiečiai sakė pakviesiantys kada nors į Ukrainą švęsti pergalės, o lietuviai atsiliepė ir toliau padėsiantys kovojančiai Ukrainai kaip tik galėsiantys. Ir taip tikrai bus iki bendros pergalės.
Daugiau nuotraukų iš renginio „Bangos“ laikraščio feisbuko paskyroje.

Vilija BUTKUVIENĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.