Istorinė jungtis su Švedija paminėta laive

Antradienį iš Klaipėdos kruizinių laivų terminalo į Kuršių marias išplaukęs laivas „Venus S“ lingavo ne tik nuo bangų mūšos, bet ir nuo svečių gausos. Juo plaukęs LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ir kiti garbūs asmenys turėjo kilnią misiją – pažymėti tarptautinio „NordBalt“ projekto – elektros jungties su Švedija – statybas. Iš laivo iššokę profesionalūs narai Kuršių marių dugne įkasė kapsulę su laišku ateities kartoms.

Padidins Klaipėdos patrauklumą

Tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ bus viena ilgiausių aukštos įtampos nuolatinės srovės jungčių pasaulyje. Ji sustiprins energijos tiekimo patikimumą trijose Baltijos šalyse ir pietinėje Švedijos dalyje.

LR Ministras Pirmininkas A. Butkevičius džiaugėsi, kad 2015 metų pabaigoje, kai jungtimi jau pradės tekėti elektros energija, Lietuva kartu su Lat­vija, Estija energetine prasme nebebus atskirtos nuo Europos kontinento. „Ši tarptautinė elektros jungtis „NordBalt“ yra Vyriausybės strateginis tikslas, lygiai toks pat svarbus kaip ir 2015 m. euro įsivedimas. Tai ambicingi ir labai svarbūs planai“, – kalbėjo premjeras.

Energetikos ministras J. Neverovičius akcentavo, jog Klaipėda tampa Lietuvos energetinės sistemos ašimi. Dėl to padidės Klaipėdos regiono ekonominis patrauklumas, čia galės kurtis verslai, kuriems itin svarbus patikimas elektros tiekimas.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas jungtį su Švedija pavadino kartu ir vilties jungtimi: „Tai bus dar vienas tiltas, kuris priartins Lietuvą prie bendros Europos infrastruktūros. O Klaipėda, manau, buvo, yra ir liks Lietuvos energetinės nepriklausomybės simbolis.“

400 km po vandeniu

Jungties „NordBalt“ kūrėjai – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska Kraftnӓt“. Bendras „NordBalt“ jungties ilgis – 453 km, povandeninis kabelis drieksis 400 km po Baltijos jūra, požeminis kabelis 13 km Lietuvoje ir 40 km – Švedijoje. Preliminari jungties vertė – 1,9 mlrd. Lt. Apie trečdalį sumos finansuoja Europos Sąjunga, likusią finansinę naštą per pusę dalijasi Lietuva ir Švedija.

Renginyje viešėjęs Mikaelis Odenbergas, Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska Kraftnӓt“ generalinis direktorius, teigė, jog Švedija, investuodama į šį projektą, kartu investuoja ir į Baltijos šalių regiono saugumą. Pastarasis yra ypač svarbus dabartinių geopolitinių įvykių fone.

Neabejojama, kad elektros jungtis „NordBalt“ Lietuvai bus itin naudinga: tai alternatyvus energijos šaltinis; saitas su Skandinavija ir žingsnis energetinės nepriklausomybės link. Pastarąjį dar labiau sustiprins ir kita tiesiama elektros jungtis „LitPol Link“ tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Neatsilieka nuo grafiko

Anot Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininko ir generalinio direktoriaus Daivio Virbicko, specialus laivas „Topaz Installer“ jau įpusėjo darbus, tiesdamas trečiąją 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpą, einama koja kojon su projekto grafiku. Birželio pabaigoje bus pradėti ir kabelio įgilinimo darbai, kurių metu povandeninis robotas leis aukšto slėgio vandens srovę po kabeliu, gulinčiu ant jūros dugno, ir šis pamažu smigs gilyn. Likusią darbo dalį atliks pati gamta: vanduo užneš kabelį smėliu ir jis liks maždaug vieno metro gylyje. „O šiandien yra labai svarbus etapas, nes pradedamos statyti vadinamosios jungties smegenys, būtent jos nukreips srautą, pagal tai, kokios susiformuos kainos elektros biržoje. Elektra tekės iš šalies, kurioje ji pigesnė, į tą zoną, kur ji brangesnė“, – aiškino D. Virbickas. Anot jo, Švedijai toks elektros kabelis yra ketvirtas, o Lietuvai pirmas.

Klaipėdos rajone prie Klaipėdos transformatorių pastotės pradėta kloti pirmoji sausumos kabelio dalis. Požeminis kabelis tik ties Kiškėnų kaimu kerta žmonių gyvenamąją teritoriją. „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius D. Virbickas, paklaustas, ar pavyko su visais gyventojais geranoriškai susitarti, atsakė: „Planavimo etapas yra baigtas pernai. Visi servitutai, reikalingi susitarimai yra. Dialogas su gyventojais vyksta ir šiuo metu, nes kyla nepasitenkinimo dėl sunkiosios technikos, dulkių ir kt. Visais atvejais siekiame ieškoti bendrų sprendimų.“

Kainą lems rinka

Ar pigs elektra? – tai vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų. „Jei turėtume galimybę šiandien importuoti elektros energiją iš Švedijos, tai kaina būtų mažesnė. Tačiau turime suprasti, kad integruojamės į bendrą rinką. Tai reiškia, kad projektas tarnaus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Jei Lietuvoje elektros energijos kaina bus mažesnė nei Švedijoje, privalėsime elektros energiją eksportuoti į Švediją, ir atvirkščiai. Tas pats principas galios ir dėl „LitPol Link“ jungties su Lenkija“, – „Bangos“ korespondentei paaiškino LR Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

• 700 MW – tokia yra jungties galia.
• 453 km – tai viena ilgiausių povandeninių jungčių pasaulyje.
• 300 kV – tokia yra jungties įtampa.
• 30 metų – tiek metų tarnaus ši jungtis.