Įtraukusis ugdymas – nelengvai įveikiamas slenkstis
Ateinančiais mokslo metais Lietuvos ugdymo įstaigos (išskyrus privačias) privalės priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Šiam procesui ruošiasi ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Planuojama ne tik pritraukti daugiau pedagogų, bet ir rajono mokyklose įrengti liftus, nusiraminimo erdves, sensorinius kambarius.
Reikalinga pedagogų priežiūra
Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintame įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo 2023–2025 metų priemonių plane numatyta ne viena priemonė, palengvinanti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų adaptaciją. Plane numatyti ne tik įvairūs mokymai specialistams, bet ir žemiškesnės priemonės. Viena iš jų – liftų įrengimas trijose Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose. „Šiais kalendoriniais metais bus perkami Gargždų „Kranto“ progimnazijos lifto projektavimo darbai, kitais metais tęsiami jo įrengimo darbai. Čia turėti liftą būtina, nes šioje švietimo įstaigoje veikia 2 specialiosios-lavinamosios klasės, kurių mokiniams būtinas judėjimas per 3 aukštus į aktų salę, sensorinį kambarį“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė. Kiti liftai bus įrengti Dovilų pagrindinėje mokykloje bei Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje. Siekiant palaikyti gerą vaikų psichologinę savijautą, planuojama įrengti sensorinius kambarius. Šiemet toks kambarys bus įrengtas Gargždų „Minijos“ progimnazijoje, kitąmet – Kretingalės pagrindinėje mokykloje, o 2025 m. – Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos specialiajame skyriuje, kuriame ugdomi sunkią negalią turintys mokiniai. Jų įrengimui numatoma skirti po 10–12 tūkst. eurų. Be to, mokyklos galės nuolat tęsti sensorinių kambarių pildymą priemonėmis.
Šiais metais numatyta įrengti nusiraminimo erdvę Gargždų lopšelyje-darželyje „Saulutė“, kitąmet Vėžaičių pagrindinėje mokykloje, o Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje tokia erdvė bus įrengta 2025 m. Šių erdvių įrengimui planuojama skirti po 6–7 tūkst. eurų. Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė Svaja Simenauskė teigė, kad sensoriniai kambariai be juose dirbančių specialistų gali būti net žalingi. „Jei vaikas vienas pats ateis į tokį kambarį apimtas pykčio, jis viską pradės jame daužyti ir laužyti. Manau, kad daug dėmesio skiriama „kietiesiems“ resursams – liftų, nusiraminimo erdvių įrengimui, tačiau nuošalyje lieka „minkštieji“ resursai – specialistai, kurie dirba su vaikais“, – sakė specialioji pedagogė.
Jaučia specialistų stygių
Šiuo metu Klaipėdos rajono mokyklose, darželiuose dirba 134 mokytojų padėjėjai, 86 logopedai, specialieji ir socialiniai pedagogai, psichologai. Pasak Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, bendrosiose klasėse kartu su kitais mokiniais ir dabar gali ugdytis iki 3 didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių.
„Bangos“ korespondentė pakalbino ne vieną Klaipėdos rajono mokyklos direktorių ir pasiteiravo, ar ugdymo įstaigose pakanka pagalbos mokiniui specialistų. Dituvos pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė teigė, kad mokykloje dirba 4 pagalbos specialistai ir jų pakanka mokinių poreikiams atliepti. Pedagogų trūkumu nesiskundžia ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos direktorė Laima Navickienė. Kretingalės pagrindinėje mokykloje dirba 6 pagalbos mokiniui specialistai, trys iš jų – nepilnu etatu, nes dirba dar ir kitose įstaigose. Pasak mokyklos direktorės Jurgitos Alčauskienės, mokykla turi dar du ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius, kurie abu sudaro vaikų darželį, o vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, daugėja, ir įstaigai nepakanka psichologo etato. „Nuo rudens gali nepakakti specialistų specialiajai pedagoginei pagalbai teikti, nes įstaigoje padaugės apie 50 ugdytinių“, – teigė J. Alčauskienė. Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis tikino, kad kiek yra specialistų, tiek ir užtenka, bet pridūrė, kad mokytojų padėjėjų ugdymo įstaigoje galėtų būti ir daugiau. Jam antrino ir Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis. Pasak jo, mokykloje taip pat trūksta mokytojų padėjėjų.
Tiek Vėžaičių pagrindinės mokyklos direktorė Daiva Baliutavičienė, tiek Agluonėnų darželio-mokyklos direktorė Rima Gabalienė „Bangai“ sakė, kad jų ugdymo įstaigoms reikėtų daugiau logopedo ir specialiojo pedagogo etatų. Plikių Ievos Labutytės pagrindinėje mokykloje pedagogų netrūksta, bet didelis darbo krūvis atitenka psichologei. „Psichologė jau nespėja konsultuoti visų vaikų, kurie kreipiasi. Ateina daug vaikų, kurie susiduria su rimtomis problemomis, todėl mokykloje tikrai reikėtų dar vieno psichologo etato“, – kalbėjo Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktorė Audronė Vaičiulienė.
„Bangos“ kalbinti ugdymo įstaigų vadovai tikino, kad priemonės, kurių imasi Klaipėdos rajono savivaldybė siekdama pritraukti daugiau pagalbos mokiniui specialistų ir pedagogų yra veiksmingos. Pasak J. Alčauskienės, keturi pedagogai, dirbantys Kretingalės pagrindinėje mokykloje, yra pasirašę pedagoginių studijų programų finansavimo sutartis su Savivaldybe. Šiuo metu jie studijuoja ir persikvalifikuoja. Tiek pat jaunųjų pedagogų, pasinaudojusių Savivaldybės teikiamomis paskatomis, šiais mokslo metais pradėjo dirbti Ievos Simonaitytės gimnazijoje.
Tobulins pritraukimo programą
Klaipėdos rajono savivaldybė neturi specialios programos, skirtos pritraukti būtent mokinio pagalbos specialistus. Visiems pedagogams taikomos tos pačios pritraukimo priemonės. Pedagogui, kurio gyvenamoji vieta nesutampa su darbo vieta ir į darbą tenka važiuoti toliau nei 5 km, kompensuoja kelionės išlaidas – 13 ct už 1 km. O štai pradedančiam dirbti jaunajam mokytojui Klaipėdos rajono savivaldybė skiria 1 000 eurų persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms, tik su viena sąlyga – mokytojas turės mokykloje dirbti vienus metus. Studentams, pasirinkusiems pedagogines studijas arba nusprendusiems persikvalifikuoti į pedagogiką, iš Savivaldybės biudžeto gali būti skiriama 300 eurų stipendija 10 mėnesių per metus, tačiau baigęs studijas mokytojas privalės mokykloje dirbti tiek metų, kiek Savivaldybė mokėjo stipendiją.
2022 metais Klaipėdos rajono savivaldybėje buvo sudaryta 15 sutarčių dėl dalinio perkvalifikavimo studijų finansavimo ir 7 sutartys su studentais dėl stipendijos skyrimo. Mokyklos darbuotojams, siekiantiems tapti mokytojais, ir pedagogams, kurie nusprendė persikvalifikuoti į kitą pedagogikos kryptį, rajono Savivaldybė kompensuoja 80 proc. studijų kainos, 100 proc. studijų kainos kompensaciją gauna pedagogai, pasirinkę papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijas.
Balandį vykusiame naujai išrinktos Tarybos posėdyje vicemerė Violeta Riaukienė tikino, kad pedagogų pritraukimo programa turės būti tobulinama, taip pat bus skiriamas didesnis dėmesys mokytojų specialistų ir kvalifikacijos kėlimo programoms. „Turime patvirtintą įtraukiojo ugdymo priemonių įgyvendinimo planą, kurį sėkmingai po truputį įgyvendiname, tačiau mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, ugdymui reikės skirti papildomų lėšų“, – sakė V. Riaukienė.
Įtraukiojo ugdymo priemonių plane nurodoma, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo priemonėms 2023 m. bus skirta 142,6 tūkst. Eur; 2024 m. – 206,3 tūkst. Eur; 2025 m. – 245,5 tūkst. Eur. Iš Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybei skirtų mokymo lėšų švietimo pagalbai mokykloms skirta 1 838,3 tūkst. Eur (beveik 2 mln.), o Klaipėdos rajono savivaldybė pridėjo 1 459,8 tūkst. Eur (beveik 1,5 mln. Eur). Šiemet iš mokymo lėšų švietimo pagalbai skirta apie 2 280,5 tūkst. Eur, o Savivaldybė pagal poreikį planuoja prisidėti 1 640,9 tūkst. Eur.
Be kalbos ir kitų kalbėjimo sutrikimų turinčių ugdytinių, kuriems būtina logopedo pagalba, lieka ugdytiniai, turintys kitų sutrikimų. Tokių mokinių yra apie 8,5 proc. nuo visų lankančių ugdymo įstaigas. Šie skaičiai nuolat kinta, nes vaikų gebėjimai Klaipėdos rajono psichologinės pedagoginės tarnybos mokyklų teikimu nuolat vertinami.
Šių mokslo metų pradžioje Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose buvo ugdoma mokinių, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių (tarp jų – ir kalbos bei kitų kalbėjimo sutrikimų turintys vaikai, kuriems reikalinga logopedo pagalba). Tai yra apie 19,8 proc. nuo visų rajone esančių ugdytinių, o Lietuvos ugdymo įstaigose 2021–2022 metais tokių vaikų yra apie 15 proc. nuo visų vaikų ir moksleivių.
Augustė JAŠINAUSKIENĖ
