Japoniškus grybus pjauna Pjaulių kaime
Azartiški grybautojai nusiminę: mūsų miškuose šiemet beveik nedygo nei baravykai, nei raudonikiai, tik voveraičių krepšius parsitempė. Jauna ūkininkė Renata Rimkienė nuo pavasario grybauja savo ūkyje Pjaulių kaime. Šiemet gerai užderėjo šitakiai – japoniški grybai (botaninis pavadinimas yra valgomasis dantenis). Savo pasirinkimo ji nesigaili – šį pavasarį grybyną išplėtė.
Prigijo ant lietuviško beržo
Prieš trejetą metų nedideliame savo ūkyje įveisusi šitakių grybyną, R. Rimkienė gegužę nuo beržinių rąstelių, ant kurių jie auga, pjovė pirmąjį derlių. Jis nebuvo džiuginantis: šį pavasarį šiluma išlindo kaip iš maišo. „Ryte išdygęs grybas karštyje neaugo, bet iki vakaro sudžiūvo“, – atskleidė ūkininkė.
Tačiau vasarą sulaukė antro, dosnesnio derliaus. Rugsėjį užderėjusius grybus pjovė trečią kartą. R. Rimkienė šį sezoną jau prigrybavo 300 kilogramų japoniškų grybų. Pastarąją savaitę turėtų būti pjaunamas paskutinis derlius. „Budiname – pailsėjusius rąstelius mirkome vandenyje vieną dvi paras, – dėstė šitakių augintoja. – Per kelias dienas grybai turi sudygti ir užaugti. Jie turėtų būti stambesni, nes daugiau drėgmės.“
Atvėsę orai nebaugina – svarbu, kad nepašaltų, kaip nutiko pernai, kai, pradėjus budinti grybieną, stipriai atšalo ir ji žuvo. Ūkyje auginami trijų porūšių šitakiai: vieniems reikia daugiau šilumos, kiti atsparesni šalčiui.
Nuo poros tūkstančių beržinių rąstelių šiemet bus skinamas paskutinis derlius, o nuo šalia sukrautų daugiau nei tūkstančio jo sulauks kitą pavasarį. „Gegužę išplėtėme grybyną – įveisėme dar daugiau. Pasirinkome „šaltą“ veislę, nes klimatas Lietuvoje labai keičiasi, – kalbėjo R. Rimkienė. – Grybiena pamažu įsigali – jau pastebimos gyvybės žymės.“
Baravykų konkurentas
R. Rimkienė patenkinta: baravyko skonio šitakių nei per daug reklamuoti, nei siūlyti nereikėjo. Grybų mėgėjai juos surado per socialinius tinklus, žinia pasidalijo su kitais. „Nustebome, kad tiek daug žmonių jais domisi ir žino. Dažniausiai perka iš užsienio grįžę emigrantai, žmonės, besirūpinantys sveika mityba. Atvyksta dreverniškių, gargždiškių, tik vietinių nesulaukiame. Už kilogramą šitakių jie moka 20 eurų“, – atskleidė ūkininkė.
Šitakiai skiriasi nuo mūsų miško grybų: jie nekirmija, šviežiai nupjauti šaldytuve išsilaiko iki trijų savaičių. Japonijoje šie grybai auginami dėl priešvėžinių savybių – jų dedama į maisto papildus, skirtus onkologiniams ligoniams.
„Miško grybus reikia pirma išvirti, tik tada ruošti patiekalą, o šitakius galima kepti iš karto, mažai apdoroti kaip pievagrybius, – kalbėjo R. Rimkienė. – Šiuos galima virti, šaldyti, džiovinti. Džiovinome plonai supjaustytus 40 0C temperatūroje – išdžiūvo kaip traškutis, kurį iš karto galima valgyti. Išbandytus receptus pateikiame savo tinklalapyje.“
Šiemet miškuose beveik nebuvo raudonikių ir baravykų. O jeigu šiuos grybus vežimais vežtų grybautojai, ar nebūtų konkurencijos japoniškiems? „Mūsų klientai nekonkuruoja – tie, kas mėgsta grybus, valgo ir miško, ir šiuos, – šypsojosi R. Rimkienė. – Ir šitakių augintojų konkurencijos nejaučiu.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
