Jaunieji kuršiai Drevernoje tvirtina savarankiškumo įgūdžius
Pro Dreverną keliaudamas negali nepastebėti Jaunųjų kuršių stovyklos, įsikūrusios Drevernos mokykloje. Jos aikštynuose klega įvairiuose užsiėmimuose dalyvaujantys vaikai, o štai nuo marių partraukia dar vienas stovyklautojų būrys žibančiomis akimis: jie ką tik dalyvavo nardymo pamokoje. Buities sąlygos senoje, jau kelerius metus uždarytoje mokykloje kuklios, bet minkštų patalų čia niekas nepasigenda. Net vaikų išmanieji telefonai tyliai ilsisi stalčiuose, nes pralaimi kovą prieš stovykloje vykstantį intensyvų veiksmą.
Užsiėmimuose gludinama ištvermė
Antradienį „Bangos“ korespondentei apsilankius Drevernoje įsikūrusioje Jaunųjų kuršių stovykloje tiek kiemo sode, tiek sporto aikštyne, tiek marių pakrantėje įvairios veiklos virte virė.
Kartu su vadovais 47 stovyklos pirmosios pamainos stovyklautojai, pasiskirstę į 3 grupes, puikaus oro lepinami užsiėmimuose mokėsi, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis tiek sausumoje, tiek vandenyje. Nuotaikinga grupė stovyklautojų gludino įgūdžius, kaip gamtinėmis sąlygomis suteikti pirmąją pagalbą „sužeistam“ draugui, kokias būtiniausias priemones reikia turėti žygyje. Kita grupė sporto aikštyne taip pat mokėsi pirmosios pagalbos pradmenų su specialiomis priemonėmis.
Kuršių marių pakrantėje kartu su patyrusiu instruktoriumi sutikome stovyklautojus ką tik išnirusius iš vandens. „Buvo labai įdomu mokytis taisyklingo kvėpavimo vandenyje, atlikti įvairius pratimus“, – įspūdžiais dalijosi gargždiškė stovyklautoja Toma Norbutaitė, kuriai pritarė visas būrys jos bendraamžių.
Komandos „Liepsnojantis Aitvaras“ narys, patyręs instruktorius Eugenijus Dauskurtas detalizavo, kad stovyklautojai pirmoje pamokoje buvo supažindinti, koks turėtų būti taisyklingas kvėpavimas vandenyje, kaip vyksta kvėpavimo fiziologija, kokie raumenys dirba. Pabandyti ir kvėpavimo užlaikymo pratimai. „Džiaugiuosi, kad pasiekėme tokių rezultatų, kurių net suaugusieji nepasiekia. Viena mergaitė kvėpavimą užlaikė net 2 min. 30 sek. Kitas pratimas buvo skirtas psichofizinėms savybėms ugdyti: panėrimas į gylį ir oro išlyginimas ausyse. Tai svarbu, kai vaikai nardo, šokinėja nuo tiltelių. Jei neriama giliau, prasideda spaudimas ausyse, o kad neįvyktų ausų barotrauma, vaikas turi mokėti išlyginti slėgį ausyse“, – komentavo Eugenijus, pridurdamas, kad antroje pamokoje užduotys būna jau sudėtingesnės.
Suformuotos trys pamainos
Jaunųjų kuršių stovykla Drevernoje – šiemet Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro bei sporto klubo „Kuršis“ bendras projektas, kurį iš vasaros stovyklų programos lėšų dalinai finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
Šios stovyklos kelialapis vienai pamainai Klaipėdos rajono stovyklautojui kainavo 125 Eur, socialiai jautrių grupių, ukrainiečių vaikams – 41 Eur, kitų rajonų, miestų vaikams – 209 Eur. Antroje pamainoje stovyklaus 4 ukrainiečiai, kurie mokslo metais lankė užsiėmimus Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre.
„Stovykloje apjungus pajėgas su sporto klubu „Kuršis“ tampame žymiai pajėgesni, labiau pasiskirstę funkcijomis, atsakomybėmis, tad ir rezultatas gali būti akivaizdžiai kokybiškesnis: vaikai nuosekliau pasisemia naujų įgūdžių, pailsi ir fiziškai, ir psichologiškai, o ir vadovai išlaiko normalų darbo ritmą ir nepervargsta“, – bendro projekto privalumus vardijo Centro direktorė Skaidra Karalienė, šį savaitgalį pradėsianti vadovauti antrajai stovyklos pamainai.
„Šiemet Jaunųjų kuršių stovykloje turime 3 pamainas. Tai yra 145 vaikai ir 12 vadovų, kurie aiškiai pasiskirstę pareigomis, kas atsakingas už ugdymą, kas už organizavimą, kas už ūkinius reikalus. Mums talkina kelios savanorės, kurios anksčiau pačios buvo mūsų stovyklos stovyklautojos. Manau, kad kompetentinga vadyba yra svarbus pamatas efektyviai stovyklos veiklai. Be to, suburta profesionalių vadovų komanda, juos renkantis atsižvelgiama į keletą aspektų. Atsirenkant svarbu ne tik kompetencijos, bet ir kaip bendraujama su vaikais, kaip įtaigiai gebama perteikti jiems žinias“, – akcentuoja Jaunųjų kuršių stovyklos iniciatorius, pirmosios stovyklos pamainos vadovas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyr. instruktorius mjr. Gintautas Razma.
Prasminga duoklė rajonui
Pasak stovyklos vadovo G. Razmos, yra pasirinktas optimaliausias vienos stovyklos pamainos terminas – šešios dienos. Anksčiau buvo ir septynios, ir dešimt, tačiau pastebėta, kad būtent šešios paros yra pačios veiksmingiausios gerai, veikliai paauglio savijautai. „Trečiąją parą dažniausiai įvyksta lūžis, kai įveikiamas namų, tėvų ilgesys, tada vaikas jau natūraliai prisitaiko prie stovyklos dienotvarkės. Yra buvę, kai keletas vaikų nesugebėjo gyventi stovykloje“, – pasakojo G. Razma, akcentavęs, kad stovykloje daug dėmesio skiriama aktyviai kryptingai veiklai ir betarpiškam bendravimui. Jau pasirašant stovyklavimo sutartį tėveliai yra perspėjami, kad vaikams bus apribotas naudojimasis mobiliais telefonais. „Žinoma, vaikai su tėvais gali susisiekti tam tikru laiku, papasakoti naujienas. Štai pirmadienį žygiavome 12 kilometrų, tai vaikams buvo svarbu tėveliams papasakoti savo pojūčius, kaip jiems sekėsi įveikti žygį. Pats su tėvais telefonu intensyviai bendrauju vakarais, kartais net iki 1 val. nakties sulaukiu skambučių“, – pasakojo Gintautas.
Ketvirtadienį stovyklautojai įveikė dar sudėtingesnio žygio aukštumas. Persikėlę į Kuršių neriją šturmavo kopas ir pajūrio takeliais įveikė apie 20 km, o tą karštą dieną stovyklautojai išgėrė net 80 litrų vandens. „Šiais metais Jaunųjų kuršių stovykla yra orientuota į gebėjimų ugdymą savarankiškai įveikti įvairias ekstremalias situacijas sausumoje ir vandenyje, o juk būtent tokie įgūdžiai ypač aktualūs šiandienos pasaulio įvykių kontekste. Be to, tokie įgūdžiai visada praverčia ir kasdienybėje“, – atkreipė dėmesį stovyklos vadovas G. Razma, pridurdamas, kad stiprinami ir pilietiškumo, ir savanorystės principai, aktualizuojama istorinė atmintis: vyksta edukacijos su baltų vikingais.
Stovyklautojų amžius yra nuo 8 iki 16 metų. Pamainose jie suskirstyti maždaug pagal amžiaus grupes. „Vaikai yra vaikai – jie nori ir pašėlioti, tai yra labai suprantama. Tad smagių nuotykių, humoro pas mus tikrai nestinga“, – šypsodamasis sako Gintautas, svarstydamas, kad galbūt jo asmenybės virsmui nemažai įtakos turėjo ir tai, kad jis pats stovyklaudavo paauglystėje. Dar 1997 m. įvyko pirmoji pažintis su Skaidra Karaliene, kurios stovyklose jis noriai dalyvaudavo. „Dabar štai kartu esame vadovais ir mano mokytoja, ir aš, buvęs jos mokinys“, – šypsosi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyr. instruktorius mjr. G. Razma. Beje, 2017 m. būtent iš Gargždų Gintautas buvo pakviestas į Karo akademiją, o prieš tai kelerius metus vadovavo vienai geriausių Lietuvoje Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 302-ajai lengvųjų pėstininkų kuopai.
„Jaunųjų kuršių stovykla, kurios vertybės yra ryžtas, drąsa, garbė – yra mano duoklė Klaipėdos rajonui“, – kukliai savo misiją ugdant gimtojo rajono jaunąją kartą apibrėžia G. Razma.
„Esu atsakingas už visą stovyklos ūkinę veiklą: buitį, maitinimo meniu, kurį nuolat deriname su stovyklautojais. Maisto, poilsio, judrumo balansas yra labai svarbu stovykloje. Ir tėveliai turėtų suprasti, kad nereikia vaikams įdėti dar papildomų maisto produktų, kurie dažniausiai neatitinka sveiko maisto kriterijų. Visko čia pakanka, maitinimas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų amžių, judrumą. Žinoma, stovykloje stengiamės formuoti ir stovyklautojų savarankiškumo įgūdžius. Kartais tai būna labai paprasti veiksmai: pavyzdžiui, pavalgius nunešti indus, pasakyti žodį ačiū. Apskritai prisiminkime, kad švietime svarbiausias yra vaikas, jo interesai, tad šia nuostata su pagarba vadovaujamės ir stovykloje“, – samprotavo vadovas Ernestas Bukauskas, entuziastingas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro turizmo būrelio vadovas.
Vilija BUTKUVIENĖ
