„Jauniesiems verslininkams – daugiau suvaržymų“, –

įsitikinęs UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius

Patyrusio verslininko nuomone, Klaipėdos rajono savivaldybėje svarbu plėtoti viešos ir privačios partnerystės modelį. „Hidrostatyba“ buvo viena iš pirmųjų bendrovių, pradėjusių jį taikyti. „Jei nori, kad pasisektų, sėkmės troškimas turi būti stipresnis nei baimė, kad nepavyks. Įvairios aplinkybės niekada nebūna idealios. Pradėti tikslo įgyvendinimą reikia čia ir dabar, ir tokiomis priemonėmis, kokios yra. Geresnės bus sukurtos palaipsniui. Viešos ir privačios partnerystės pagrindu galėtų būti statomas ir taip visų trokštamas Gargždų daugiafunkcis sporto centras. Projektas yra, tereikia drąsos ir politinės valios“, – įsitikinęs J. Dumašius.

Jau antradienį Gargždų „Minijos“ kino teatre įvyks trečiasis savivaldos ir verslo forumas. Be nagrinėjamų aktualių temų, forume bus paskelbta 15 konkurso „Verslumo manija“ finalinio etapo dalyvių. Visą spalį rajono gyventojai buvo kviečiami teikti verslo idėjas. Gauta per 70 paraiškų. Jas vertino kompetentinga komisija. Vienas iš jos narių – UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas, Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas Jonas DUMAŠIUS.

Su juo kalbėjomės apie būsimų verslininkų užmojus, rajono plėtros strategijos atitikimą visuomenės poreikiams ir asmeninę patirtį. Juolab kad UAB „Hidrostatyba“ kovą švęs veiklos 25-metį.

Inovatyvių idėjų – 20 proc.

– Konkursą „Verslumo manija“ antroji Lietuvoje (po Alytaus miesto) paskelbė Klaipėdos rajono savivaldybė kartu su VšĮ „Versli Lietuva“. Į komisiją Jus, kaip turintį ilgametę patirtį, delegavo būtent VšĮ „Versli Lietuva“. Kadangi jau vertinote paraiškas, pasidalinkite savo įžvalgomis: kokia Klaipėdos rajone auga jaunųjų verslininkų karta?

– Tai puikus projektas. Todėl neatsitiktinai aktyvumas toks didelis. Paraiškas perskaičiau ir įvertinau. Skaitydamas prisiminiau J. V. Gėtės mintį: „Kai idėjos susitinka su charakteriu, gimsta reiškiniai, stulbinantys pasaulį“. Mane žavi ši žymaus vokiečių mąstytojo atkoduota sėkmės samprata. Bandžiau ir konkursantų darbuose įžvelgti šį derinį… Būtent to ir noriu palinkėti jauniesiems kolegoms: originalių idėjų, ryžto ir užsispyrimo jas įgyvendinant ir, žinoma, neprasilenkti su realybe, vertinant savo galimybes.

Kadangi mano domėjimasis įvairiausiais dalykais (nebūtinai tiesiogiai susijusiais su mano darbu) yra platus, tai neradau tokių minčių, kurios priverstų mane nustebti iš susižavėjimo. Tačiau apie 20 proc. paraiškų yra inovatyvių idėjų. Jos realizuojamos, bet kol kas rajono dar nepasiekė. Tad įgyvendinti tokio pobūdžio verslo planus rajone būtų puiku. Tačiau kartais kyla klausimas, ar idėjos generatorius supranta, kokia bus plano įgyvendinimo pabaiga. Matyti, jog ne visi turi gabumų suprasti, ką ruošiasi daryti. Tai nėra minusas: gerai, kad domisi, bando. Vis dėlto prizinis fondas (užėmusiajam pirmąją vietą atiteks 4 400 Eur, antrąją – 2 200 Eur, trečiąją – 1 100 Eur – aut. past.) nėra didelis, tai daugiau moralinis palaikymas.

– Jūsų nuomone, rajono plėtros strategija orientuota į paramos verslui teikimą, mokestinės aplinkos gerinimą, konkurencingo verslo plėtojimą, patrauk­lios investavimui aplinkos kūrimą?

– Ji turi tokių užuomazgų, tačiau nėra iki galo išgryninta. Paprastai tariant verslą reikia gaudyti ir laikyti. Tai naujos darbo vietos, mokesčiai. Dalis bendrovių rajone kuriamos dėl patogios strateginės padėties (šalia uostas, automagistralė, geležinkelis ir t. t.), tačiau kita dalis galėtų veikti ir kitoje geografinėje plotmėje. Juos čia sulaikyti reikia atskiros strategijos. Pagaliau turime suprasti, kad valstybei naudą duoda verslas, mokantis mokesčius. Kai verslai vystomi, tada ir pedagogams, ir medicinos atstovams, policininkams taip pat gerėja darbo sąlygos. Svarbiausia nebijoti keisti rajono plėtros strategijos, kad ji būtų šiuolaikiška ir atitiktų dabartinius poreikius.

Nesižvalgo atgal

– Jau kelis dešimtmečius verslo žemėlapyje UAB „Hidrostatyba“ užima stabilią padėtį. Kokiais veiklos principais vadovautis, kad lydėtų sėkmė?

– Versle sukuosi jau apie 30 metų, pirmieji darbai prasidėjo Sovietų Sąjungos saulėlydyje – 1988–1989 m. Pradėjau vežti iš Rusijos metalinius garažus, metalus ir pan. Nuo „Hidrostatybos“ įregistravimo praėjo beveik 25 m. Per tą laikotarpį keitėsi politinės valdžios, įstatyminė bazė, pastaroji darėsi vis griežtesnė. Anuomet buvo laukiniai vakarai, o dabar kiekvienas verslininko žingsnis yra labai apribotas įstatymų. Jaunajai kartai dabar sunkiau ne tik dėl konkurencijos, bet ir dėl didžiulės mokesčių naštos, kitų suvaržymų.

Nėra veiklos principų, kurie tiktų kiek­vienam. Tai ne vaistai nuo temperatūros, turintys visiems vienodą poveikį. Todėl savo metodus išsigrynina kiekvienas verslininkas asmeniškai. Pirmiausia išvaizda: juk nereikia ištarti nė žodžio, tačiau jau turime pirminį vertinimą. Svarbu atrodyti tvarkingai. Antra – nemėgstu žmonių, kurie turi neigiamą požiūrį į daugelį dalykų, todėl rinkdamasis verslo partnerius ar akcininkus atkreipiu dėmesį, ar nesklinda iš asmenybės pesimizmas. Trečia – žodžio laikymasis, sąžiningumas. Kas pasakyta, turi būti ištesėta. Be to, reikia nesižvalgyti atgal, kad ir pridaryta klaidų, tačiau visada mąstyti į priekį ir negaišti laiko savigraužai. Derybose labai svarbu įvertinti oponentą ir pabandyti susidvejinti su juo, atsidurti jo vietoje. Tuomet lengviau atkoduoti jo galimus ketinimus ar sprendimus.

Žinoma, verslas taip pat reikalauja ir sumanumo, gudrumo. Kalbu ne tik apie ekonomines, juridines žinias. Kaip muzikantai turi įgimtą klausą, taip ir verslo gyslelė neretai užkoduota genetiškai. Galima visko ir išmokti, tačiau, kai duota gamtos, viskas lengviau klojasi.

– Sėkmingą bendrovės vystymąsi neabejotinai lemia ir žmogiškieji ištekliai. Šiuo metu UAB „Hidrostatyba“ dirba 300 darbuotojų. Vidutinis atlyginimas – 1241,76 Eur. Kaip pavyko suburti ir išlaikyti lojalių profesionalų komandą, siekiančią bendrų tikslų?

– Jei „Hidrostatybos“ kolektyvą vertinsime kartu su dukterinių įmonių personalu, tai išeitų apie 600–700 žmonių. Norint juos suburti ir išlaikyti, reikia motyvacinės sistemos, nepakanka atlyginimo. Aš visada pirmiausia galvoju apie žmones, juk vystyti verslą padeda būtent jie: ne kompiuteris ir naujausias ekskavatorius. Mano darbuotojai – mano šeima. Tiek paprastas darbuotojas, tiek inžinierius man vienodai svarbūs. Jų atlyginimai skiriasi, tačiau pagarba jiems tokia pati. Todėl skaudu girdėti, kai viešoje erdvėje pasigirsta kalbų, jog lietuvių verslininkai darbuotojus išnaudoja it vergus. Taip elgtis negalėčiau. Jei darbuotojas patiria nuoskaudą, su juo neteisingai pasielgė tiesioginis vadovas, nelieku abejingas – išsiaiškiname situaciją. Galbūt dėl to pas mus darbuotojų kaita nėra didelė. Tačiau gretas papildo ir jauni savo srities profesionalai – tai labai džiugina.

Vaikai seka tėvo pėdomis

– Ar po tiek metų versle turite galimybę daugiau laiko skirti savo šeimai?

– Jau išties galiu atsipūsti, laisviau gyventi. Su žmona Rita užauginome tris vaikus: Domą, Ievą ir Joną. Jie didžiuliai pagalbininkai. Visą gyvenimą jaučiau šeimos palaikymą. Darna namuose, sutarimas dėl esminių dalykų leido susikoncentruoti į verslo vystymą. Vyriausiasis Domas padeda tiek man, tiek kuria savo verslus. Jis – idėjų generatorius. Dukra Ieva turi bendrų verslų su Domu. O jaunėlis Jonas, trečio kurso ekonomikos studentas, taip pat jau vysto savo verslą. Kokį? Kol kas neatskleisiu. Jis taip pat norėjo dalyvauti „Verslumo manijos“ konkurse, tačiau atkalbėjau dėl galimo interesų konflikto, juk esu komisijos narys.

Spalio 30 dieną mūsų šeimą aplankė didžiulis džiaugsmas – vyresnėlis Domas susilaukė dukters Ūlos. Džiaugiuosi, jog anūkė gimė ne tolimoje šalyje, o Lietuvos sostinėje Vilniuje. Mums teko naujas močiutės ir senelio statusas.

– Nors metai bėga, esate visada kupinas energijos. Kur semiatės jėgų?

– Gerai jaustis padeda dienos režimas: kasryt keliuosi 6 val., sportuoju. Atsigaunu gamtoje, miške arba su knyga rankose. Su žmona 2–3 kartus per metus tradiciškai keliaujame. Viena iš mano aistrų – slidinėjimas, jau teko aplankyti per 20 slidinėjimo kurortų, kai kuriuose buvome du kartus. Esu nusileidęs ir nuo stačiausios Alpių nuokalnės, tačiau mėgstu trumpalaikį ekstremalumą. Tad man pačios priimtiniausios raudonosios slidinėjimo trasos. Kalnuose atgaunu jėgas, pagerėja emocinė būsena. Kai noriu nuo kalno nučiuožti viena koja (juokiasi – aut. past.), nuvykstame ir į Utrių kalno slidinėjimo trasą. Dar viena kryptis – šiltieji kraštai. Šiemet buvome Kroatijoje, o Naujuosius sutiksime Vietname. Smagu išvykti, kad grįžęs vėl galėtum džiaugtis tuo, ką turi čia.