Jaunimo atstovo kelias į „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimą sustojo Savivaldybės taryboje
Vienas klausimas, tačiau vos ne pusvalandį trukusi diskusija, skirtingai vertinti kandidato nuopelnai ir galiausiai – sprendimas, kuriam pritrūko Tarybos narių balsų. Antradienį į neeilinį posėdį susirinkusi Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendė, ar teikti VšĮ „Pilietinio ugdymo centras“ vadovo Aido Kryževičiaus kandidatūrą 2026 metų Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui. Nors prieš balsavimą nuskambėjo raginimų palaikyti jauną žmogų, savo veiklą siejantį su jaunimo pilietiškumu, bendruomenėmis ir savivalda, galutinis rezultatas kandidatūrai buvo nepalankus: 9 Tarybos nariai balsavo už, 14 susilaikė, prieš nebuvo nė vieno.
Neeilinis posėdis – dėl vienintelio klausimo
Įprastai Savivaldybės tarybos darbotvarkėje būna dešimtys klausimų, tačiau šįkart jos nariai susirinko dėl vieno sprendimo. Reikėjo apsispręsti, ar Klaipėdos rajonas 28-erių A. Kryževičių siūlys vienam iš Lietuvos savivaldos bendruomenėje reikšmingiausių apdovanojimų.
„Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimas skiriamas žmonėms, prisidėjusiems prie Lietuvos vietos savivaldos, jos plėtros ir stiprinimo. Kandidatus gali teikti LSA prezidentas arba savivaldybių tarybos. Šiuo atveju pirmasis sprendimas turėjo būti priimtas pačioje Klaipėdos rajono savivaldybėje. Tik gavusi Tarybos pritarimą A. Kryževičiaus kandidatūra galėtų būti teikiama tolesniam vertinimui. Tačiau paaiškėjo, kad net ir šiame etape bendro sutarimo nėra.
Tiesa, dar posėdžio pradžioje meras Bronius Markauskas atsiprašė kolegų, kad dėl šio klausimo teko šaukti neeilinį posėdį. Jo teigimu, sprendimą buvo galima priimti ir per eilinį Tarybos posėdį. Tačiau šįkart teko skubėti – artėjo kandidatų teikimo terminai, o kartą per metus skiriamas apdovanojimas laukė savo sprendimo. Kita problema – kandidatūra nebuvo svarstyta specialioje darbo grupėje. Pats meras pripažino, kad ateityje tokį procesą būtų galima organizuoti sklandžiau.
Ir būtent čia prasidėjo pagrindinė diskusija – ne tik apie patį kandidatą, bet ir apie tai, ar jo nuopelnai pakankamai aiškiai pagrįsti. Ne veltui trijuose Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos komitetuose – Švietimo, kultūros ir sporto, Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos bei Ekonomikos ir biudžeto – ši kandidatūra palaikymo nesulaukė. Jai pritarė tik Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto nariai.
Kandidato nuopelnai
Liberalų sąjūdžio frakcijos narės Linos Daujotytės-Kasperavičienės siūlymu pateiktos kandidatūros medžiagoje A. Kryževičiaus, kuris taip pat yra Liberalų sąjūdžio narys, veikla aprašyta keliose srityse – nuo jaunimo politikos ir pilietinio ugdymo iki bendradarbiavimo su mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir Lietuvos kariuomene.
Vienas pagrindinių akcentų – jo darbas jaunimo srityje. Nurodoma, kad vadovaudamas Gargždų atviram jaunimo centrui A. Kryževičius inicijavo sistemingą jaunimo darbuotojų darbą bendrojo ugdymo mokyklose, į veiklą įtraukiant Savivaldybę, mokyklas ir nevyriausybinį sektorių.
Kandidatūros rengėjai teigia, kad Klaipėdos rajone išbandytas modelis buvo pastebėtas nacionaliniu mastu, o Jaunimo reikalų agentūra, rengdama rekomendacijas savivaldybėms, rėmėsi ir rajono patirtimi.
Ne mažiau svarbi kandidatūros dalis – pilietinis ugdymas. A. Kryževičius įvardijamas kaip vienas pagrindinių konkurso „Tautiška“ iniciatorių. Iš pradžių sumanytas kaip vienkartinė viktorina, jis tapo kasmetiniu renginiu, į kurį įsitraukė rajono mokyklos, savivaldybės įstaigos, kultūros organizacijos, nevyriausybinis sektorius ir Lietuvos kariuomenės partneriai.
Kandidatūros medžiagoje taip pat nurodoma, kad A. Kryževičiaus veikla buvo susijusi su 164 jaunais žmonėmis, iš kurių 50 jau yra suaugę, o 39 pasirinko tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Organizacija, kurioje jis dirbo, ketverius metus iš eilės buvo pripažinta organizacija, dirbančia su jaunimu, o pats A. Kryževičius yra gavęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos apdovanojimą „Kariūnų įkvėpėjas“.
Dar vienas akcentas – VšĮ „Pilietinis ugdymo centras“ veikla, kuria siekiama savivaldybėms siūlyti sisteminius pilietinio ugdymo sprendimus.
Tačiau būtent formuluotės apie asmeninį indėlį tapo viena svarbiausių priežasčių, kodėl dalis Tarybos narių į kandidatūrą pažvelgė skeptiškai.
Vertėtų rodyti kaip pavyzdį
Už kandidatūrą pasisakiusi Tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė į diskusiją pažvelgė per kitą prizmę. Anot jos, šiuo atveju svarbus ne tik pats apdovanojimas, bet ir žinutė jauniems žmonėms. „Vienas iš argumentų buvo, kad gal jis per jaunas. Nors mes dažnai viešojoje erdvėje kalbame apie mūsų jaunimą, kad jis tampa sofos riteriais ir panašiai. Tai savo balsavimu mes šiandien parodysime jauniems žmonėms, verta stengtis ir daryti ar vis dėlto laukti iki penkiasdešimties ir tada būti pastebėtiems už nuveiktus darbus. Tai čia bus vienas iš momentų, kurią žinutę šiandien pasiųsime savo jaunimui“, – kalbėjo politikė.
A. Balnionienė nesutiko ir su argumentu, kad A. Kryževičiaus kandidatūra nėra pakankamai reikšminga vien todėl, kad jo pavardė nėra plačiai žinoma. Jos teigimu, „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimui gali būti teikiami ne tik aukščiausias pareigas einantys politikai. Kandidatų veikla gali būti matoma konkrečioje savivaldybėje, bendruomenėje ar seniūnijoje.
„Pagal teikiamas kandidatūras per Lietuvą mes dažnai matome, kad net yra teikiami savivaldybių merai, Tarybos nariai, seniūnai, kitaip tariant – tiesiogines savo pareigas vykdantys žmonės konkrečioje teritorijoje. Tai kažin ar čia irgi yra argumentas neteikti šitos kandidatūros“, – aiškino A. Balnionienė ir pažymėjo, kad šituo teikimu būtų parodoma, jog Klaipėdos rajono savivaldybė geba rasti kandidatų ne tik tarp politikų, tiesiogiai savo pareigas vykdančių ar sulaukusių garbaus amžiaus žmonių, bet ir tarp jaunų, kuriuos vertėtų kaip pavyzdį rodyti kitiems.
Jos pozicija buvo aiški – kandidatūrą verta palaikyti, o galutinį sprendimą dėl apdovanojimo vis tiek priims LSA. A. Balnionienei antrino ir kitas Tarybos narys – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Martynas Martišauskas.
Jis akcentavo ne tik A. Kryževičiaus konkrečius darbus, bet ir patį pasirinkimą likti Klaipėdos rajone bei čia kurti veiklą. Politikas šį klausimą siejo su platesne problema – jaunų žmonių išvykimu iš regionų. Jo vertinimu, ne visus rezultatus galima lyginti su žmonėmis, kurie savivaldos srityje dirbo kelis dešimtmečius. Tačiau, anot jo, svarbu matyti ir žmogaus nueitą kelią, pastangas bei jau pasiektus rezultatus.
„Už tai žmogų reikia paskatinti bent jau teikiant, o laimės ar ne, tai čia jau apsispręs Savivaldybių asociacija. Manau, kad nelabai nukentėsime tuo teikimu, tai tiesiog kviesčiau palaikyti ir paskatinti jauną žmogų“, – ragino M. Martišauskas.
Išsivystė platesnė diskusija
Kita Tarybos pusė kandidatūros medžiagą perskaitė gerokai atsargiau. Valdančiosios daugumos atstovė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė pripažino, kad A. Kryževičiaus veikla jaunimo srityje jai abejonių nekelia.
Tačiau, jos teigimu, kilo klausimų dėl to, kam konkrečiai galima priskirti kandidatūros anketoje išvardytus rezultatus. Politikė pasakojo ieškojusi viešai prieinamų duomenų, kurie leistų aiškiai patvirtinti, kad išvardytus darbus būtent A. Kryževičius sukūrė ar inicijavo.
„Kai kuriuos darbus jis darė komandoje“, – kalbėjo dr. L. Motuzienė-Piaulokaitė, prisimindama jo darbą jaunimo srityje. Ji pabrėžė nesanti prieš A. Kryževičių ar jo veiklą. Tačiau sprendžiant dėl tokio apdovanojimo, jos teigimu, vien veiklos aprašymo neužteko.
„Ar tikrai šitokiai aukštai nominacijai jis šiandien tinkamas, ta anketa manęs neįtikino“, – sakė politikė.
Diskusijai įsibėgėjus, atskirai iškilo ir konkurso „Tautiška“ autorystės klausimas. Opozicijos lyderis, liberalas Justas Ruškys teigė, kad šiuo klausimu abejonėms pagrindo nėra. Jo teigimu, paaiškinime aiškiai nurodyta, kas buvo konkurso idėjos iniciatorius ir nuo ko prasidėjo jo įgyvendinimas. Juodu ant balto parašyta, kad nuo pirmos dienos idėja ir darbas buvo kandidato“, – argumentavo J. Ruškys.
Tačiau dr. L. Motuzienė-Piaulokaitė patikslino, kad jos abejonės neapsiribojo vien „Tautiškos“ konkursu. Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad vien darbo santykiai savaime nereiškia, jog darbuotojui priklauso visos jo vykdomų ar sukurtų iniciatyvų autorystės teisės.
Diskutuota ne vien apie A. Kryževičių. Tarybos nariai ėmė kalbėti apie tai, kaip apskritai turėtų būti rengiamos tokios kandidatūros. J. Ruškys pasiūlė ateityje kandidatų atranką padaryti gerokai konkretesnę. Anot jo, kandidatūros galėtų būti teikiamos pagal iš anksto nustatytą formą, kurioje būtų ne tik veiklos aprašymas, bet ir dokumentai, renginių statistika, nuotraukos, vaizdo įrašai ar nuorodos į viešai prieinamą informaciją. Tokiu būdu, jo teigimu, visi kandidatai būtų vertinami pagal vienodus kriterijus, o Tarybos nariams būtų lengviau apsispręsti.
Meras B. Markauskas pripažino, kad ankstesniame etape būtų buvę naudinga turėti komisiją ar darbo grupę, kuri kandidatūrą iš anksto įvertintų. Tačiau, anot jo, galutinį sprendimą vis tiek priima Savivaldybės taryba.
9 – už, 14 – susilaikė
Galiausiai atėjo balsavimo momentas. Už A. Kryževičiaus kandidatūros teikimą balsavo 9 Tarybos nariai. 14 susilaikė. Prieš nebalsavo nė vienas. To nepakako, kad kandidatūra būtų patvirtinta.
Po balsavimo B. Markauskas konstatavo, kad vieningo požiūrio į šį klausimą Taryboje nebuvo. Pasak mero, ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti kandidatų paieškai ir jų teikimui, o tokius klausimus apsvarstyti iš anksto. „Tik galiu nuraminti, kad tikrai nebuvo kažkokio vieningo sutarimo, kad vienaip ar kitaip balsuojame“, – teigė meras.
Tuo tarpu A. Balnionienė atkreipė dėmesį į tai, kad dieną prieš Tarybos posėdį sprendimą palaikė Vietos ūkio ir kaimo reikalų komitetas, tačiau Taryboje buvo pasirinkta susilaikymo galimybė. „Tokie greiti pokyčiai šiame greitame amžiuje, matomai, yra galimi“, – ironizavo ji.
Į visą šią situaciją sureagavo ir pats A. Kryževičius. „Man tai nėra priežastis sustoti. Atvirkščiai – tai dar vienas priminimas, kad reikia dirbti toliau. Projektus plėtojame, idėjų turime dar daugiau, o jau visai netrukus į eterį išeisiu su naujomis iniciatyvomis! Galų gale apdovanojimai ateina ir praeina ir esminio skirtumo nesudaro. O tai, ką sukuri, kiekvienais metais palieka vis daugiau pėdsakų“, – savo feisbuko paskyroje mintimis dalijosi „Pilietinio ugdymo centro“ vadovas.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir „Bangos“
archyvo nuotr.
