Jubiliejinė Miško šventė Lapiuose – su naujais akcentais

Žolinės išvakarėse, kai dėkojama Dievui ir gamtai už gėrybes, džiaugiamasi geru derliumi ir kitomis dovanomis, Lapių bendruomenės centro žmonės pakvietė į tradicinę Miško šventę, jau 25-ąją. Žolinė – reikšminga diena krikščionims, todėl prieš renginį buvo aukojamos šv. Mišios.

Gražų rugpjūčio vakarą gamtos apsuptyje renginio dalyviai mėgavosi bendryste, muzika, dainomis ir įvairiomis veiklomis.  

Išjudino kaimą

Porą dešimtmečių lapiškiai Miško šventę organizavo pamėgtame Lakštingalų slėnyje, o prieš kelerius metus atrado naują erdvę – dvaro parką: kirba mintis pervadinti Dvaro parko švente.

Pasak Lapių bendruomenės centro pirmininkės Laimos Karbauskienės, Miško šventė pradėta švęsti, kai dar nebuvo oficialiai įregistruota bendruomenė – šiemet paminėtas jos įkūrimo dvidešimtmetis. „Miško šventė suburia žmones: atvykę renginio dalyviai mato gražiai sutvarkytą teritoriją su floristinėmis kompozicijomis, kitomis aplinkos interjero detalėmis, bet kiek reikia nudirbti paruošiamųjų darbų, kad čia būtų jauku“, – atskleidė L. Karbauskienė, bendruomenei vadovaujanti nuo jos įsikūrimo.

Anksčiau dvaro parką tvarkė mokykla, bet jos nelikus, šis perduotas bendruomenei. L. Karbauskienė kalbėjo, jog didžiuosius darbus padeda nudirbti Vėžaičių seniūnija, tačiau ruošiantis šventei, gražinant viešąsias erdves, daug rūpesčio tenka ir patiems. „Bet mūsų žmonės geranoriški – daug dirbo Aldona Kuprelienė, Gražina Meškauskienė, Lilija Šarapnickienė ir kitos moterys bei vyrai, – gyrė bendruomenės pirmininkė. – Šventė išjudino visą kaimą: vieni tvarkė renginio teritoriją, kiti plušėjo savo sodybose, nes tradiciškai tą dieną atvyksta vaikai, giminaičiai, draugai.“

Renginyje sutiktai iš emigracijos Anglijoje pasisvečiuoti grįžusiai Audronei Srėbalienei ši šventė – atgaiva sielai. Buvusi aktyvi Lapių bendruomenės narė, čia praleidusi 21 metus, dalyvaudavo jos ruošimo procese. Ir šį kartą ji atskubėjo padėti savo mieloms buvusioms kaimynėms puošti renginio teritoriją: floristika – jos pomėgis. „Aš myliu savo kaimo žmones – labai ilgiuosi bendrystės“, – prisipažino Audronė.

Įgijo daugiau prasmių ir grožio

Prieš 25 metus užgimusią Miško šventę prisiminė viena iš jos organizatorių Rasa Rusteikienė. Sesers globai palikusi savo pirmagimę dukrelę, anuomet ji su kitais entuziastais įgyvendino savo viziją – kūrė šventę kaimui. „Per tą laiką užaugo ne tik medžiai – ir nauja karta, pasikeitė renginio vieta. Užaugo šventė, įgijo daugiau prasmių, metaforų, grožio“, – dėstė bendruomenės narė R. Rusteikienė. Ji linkėjo susirinkusiesiems džiaugtis vieni kitais, bendrauti su kaimynais, bičiuliais – tokia puiki proga.

Šventės dalyvius pasveikinęs Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas linkėjo bendrystės, džiaugsmo. Renginyje dalyvavusi LR Seimo narė Rasa Petrauskienė sužavėta stipria Lapių bendruomene, kaimo žmonių gyvenimą praturtinančia prasmingomis veiklomis.

Renginio vedėjos – Vėžaičių KC direktorė Diana Ciparienė ir režisierė Evelina Dargytė stengėsi  gera nuotaika užkrėsti susirinkusiuosius. Jubiliejinės šventės dalyviams savo dainas skyrė kaimynas Algirdas Pronckus iš Rudaičių. Gražiai skambėjo Vėžaičių KC Lapių skyriaus moterų vokalinio ansamblio, „Medžiotojų trio“ atliekamos melodijos, koncertinę programą paįvairino Gargždų linijinių šokių kolektyvas „Gargždė“. Šiame kantri stiliaus renginyje derėjo atlikėjos Austėjos dainuojamos dainos. Šventę vainikavo kaimiškosios muzikos ansamblis „Jonis“.

Miško šventėje buvo ką veikti ir vaikams: jodinėjo poniais, žaidė su animatore, linksminosi ant batuto, dalyvavo „Ignitis renewables“ aitvarų dirbtuvėse.

Metaforiška aitvaro jėga

Jaukiame gamtos glėbyje nuostabų rugpjūčio vakarą puikiai jautėsi ir kaimo žmonės, ir svečiai. „Išlipusios iš automobilio, čia pajutome gerą nuotaiką, gerą aurą, – kalbėjo grupės „Ignitis renewables“ bendruomenių vadybininkė Justina Vyšniauskaitė ir projektų vadovė Erika Skinderytė, atvežusios aitvarų dirbtuves. – Tai graži edukacija prieš Žolinę gamtos apsuptyje šeimoms ir vaikams – daryti aitvarus ir leisti juos. Vaikai gali su jais pagauti vėją ir pajausti šio galią.“

Pasak pašnekovių, aitvaras – svarbus simbolis etnokultūroje, žmogaus sąmonėje. „Aitvaras – bendrystės, gėrio simbolis. Senovėje sakydavo, koks aitvaras sunešė turtus. Jis saugodavo namus – atsinaujinanti energetika saugo mūsų valstybę nuo priešiškų jėgų. Labai svarbu turėti savo išteklius ir būti nepriklausomiems, – įsitikinusios „Ignitis renewables“ atstovės. – Mūsų idėją dėl atsinaujinančios energetikos palaiko daugelis. Šią vasarą lankydamiesi  Klaipėdos rajono  bendruomenėse pastebėjome, kad jos stiprėja, turi daug veiklų. Tai džiugina, nes bendruomenės – svarbi mūsų visuomenės dalis. Mūsų tikslas – kalbėtis su žmonėmis apie atsinaujinančią energetiką ir jos poreikį. Norime būti bendruomenės draugais, bendrauti, sužinoti, kuo žmonės gyvena ir kuo galime prisidėti savo projektais.“

Virginija AUKŠTUOLYTĖ

Autorės nuotr.

Užsak. ■