Judrėniškė ir priekuliškė peržengė šimtmečio slenkstį
Šimtojo spalio sulaukusią Judrėnų gyventoją Oną Vaitkienę pasveikino seniūnas Zigmantas Siminauskas, pavadinęs tai ypatingu įvykiu miestelio bendruomenei. Dėmesio ir pagarbos taip pat netrūko priekuliškei Jadvygai Tamošauskaitei, rugsėjo pabaigoje įkopusiai į antrąjį šimtmetį. Šių ilgaamžių istorijos panašios, vargo ornamentais išrašytos. Ir belieka spėlioti, kurgi jų ilgo gyvenimo paslaptis.
Prezidentės įvertinimas
Vyriausioji Judrėnų seniūnijos gyventoja O. Vaitkienė gyvena sodyboje su dukros Zitos Rubavičienės šeima. Sunkiai, bet savo kambaryje senolė vaikšto. Tik klausa visai suprastėjusi – gyvena tylos pasaulyje, maldoje. Toks jau ritualas – po pusryčių visada meldžiasi. „Mamytė giliai tikinti – kiekvieną sekmadienį eidavo į bažnyčią, kol pajėgė“, – patikino Zita. Senolei taip pat patinka skaityti knygas, rajono laikraštį „Banga“.
O. Vaitkienė per šimtą metų netoli nukeliavo: iš vaikystės Upitėnų (3 km nuo Veiviržėnų) į Jocių kaimą netoli Mataičių atsikraustė, o vėliau įsikūrė Judrėnuose. Devyniolikmetė Ona ištekėjo už dešimčia metų vyresnio Jono, su kuriuo susilaukė 8 vaikų. Jie kartu išgyveno 60 metų – vyras išėjo sulaukęs 91-erių.
„Toks sunkus jos gyvenimas buvo – pulką vaikų užaugino, stengėsi į mokslą išleisti – ir šimto metų sulaukė“, – stebėjosi judrėniškė Danutė. „Kokia darbšti, draugiška, mylėjo gėles mūsų sukaktuvininkė“, – net susigraudino kaimynė Janina.
Prieš 10 metų O. Vaitkienė buvo pakviesta į prezidentūrą – šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė daugiavaikei mamai, užauginusiai ir dorai išauklėjusiai būrį vaikų, įteikė valstybinį apdovanojimą – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį. Įstabias susitikimo akimirkas primena fotografija, kurioje judrėniškė įsiamžinusi su Prezidente.
Mamos meilės – po lygiai
Pasak dukros Zitos, mama labai laukė savo šimtojo gimtadienio – skaičiavo dienas. Praėjusį savaitgalį vaikai, kurie galėjo, sulėkė pasveikinti su įstabiausia švente. Beje, vienas iš ilgaamžės sūnų jau žvelgia iš aukštybių.
„Mamytė augino mus ir kolūkyje dirbo įvairius darbus – net karves fermoje melžė. Mes, vaikai, turėjome savo pareigas: tvarkėme namus ir kita. Broliai padėdavo mamai melžti karves. Aš, vyriausia iš dukterų, jau devynerių metų mokėjau užkurti krosnį ir išvirti vakarienę, tik didžiulio katilo nepajėgiau nukelti“, – šypsojosi šimtametės dukra, skaičiuojanti 75-uosius metus.
Pasak jos, tėvelis buvo griežtesnis, o mamytė atlaidesnė, bet prasikaltusi pylos gaudavo. „Mamytė buvo puiki šeimininkė – ją kviesdavo ruošti gedulingus pietus, kepė skaniausią duoną ir pyragą. Iš jos išmokau ir aš“, – atskleidė Zita. Ji prisiminė, kaip sunku mamai būdavo aštuoniems vaikams padalinti po vienodą porciją mėsos: kartą supjausčius galvą, broliams atiteko gabalėliai su kiaulės akimis, ir jie apsiašarojo. Tačiau broliai ir sesės gyveno draugiškai, vienas kitam padėdami.
Į antrą šimtmetį įkopusią O. Vaitkienę pasveikino seniūnas Z. Siminauskas ir seniūnijos socialinė darbuotoja Ilona Lygnugarytė. „Anūkų ir proanūkių šurmulio, artimųjų šilumos, sveikatos begalinės, Dievo palaimos “, – palinkėjo jie.
Beje, Judrėnų seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravę 613 gyventojų. Iš jų 70–80 metų grupėje – 46, 81–90 metų – 36, o 91–100 metų – 4 gyventojai.
Ilgaamžiškumo receptas – vargas
Judrėniškė sukaktuvininkė turi bendraamžių – nuo rugsėjo pabaigos antrąjį šimtmetį skaičiuoja priekuliškė Jadvyga Tamošauskaitė. Kilusi iš Šateikių parapijos, didžiąją gyvenimo dalį ji praleido Svencelėje, o paskutinį dešimtmetį glaudėsi pas dukterėčią Elvyrą Jašmontaitę Priekulėje. Šiuo metu senatvės dienas leidžia šio miesto slaugos namuose „Gyvenimo gija“. „Mano tetos, mamos sesers, ilgaamžiškumo receptas – vargas, – šyptelėjo senjorė Elvyra. – Neturime giminėje kito šimtamečio – tik teta Jadvyga.“ Paaiškėjo, jog sukaktuvininkei nepakenkė ir žalingas įprotis – ilgokai ji traukusi dūmą. Cigaretę metė tik sulaukusi devyniasdešimtmečio. Tuomet prisipažino, jei būtų žinojusi, kad pagerės sveikata, būtų anksčiau metusi rūkyti.
Tą saulėtą rugsėjo dieną jaukioje aplinkoje, apsupta artimųjų, slaugos namų darbuotojų, dalyvaujant Priekulės Šv. Antano Paduviečio klebonui kanauninkui Viktorui Ačui, seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei, socialinei darbuotojai Virginijai Šiaulytienei ir kitiems svečiams J. Tamošauskaitė minėjo spalvingo gyvenimo šimtmetį. Prie vaišių stalo su muzika, dainomis ir šokiais, palaiminta kunigo. Balsinga šimtametė su dukterėčia Elvyra traukė savo jaunystės dainą, o su kitais giminaičiais šoko valsą.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
