Judrumo stygius – kirtis gyventojų sveikatai
Klaipėdos rajono savivaldybė giriasi finansiniais rodikliais, tačiau ar čia gyventi išties yra gera, ką rodo demografiniai rodikliai ir kokie yra vietos bendruomenių poreikiai – į šiuos klausimus atsakymų buvo ieškoma neseniai vykusioje praktinėje konferencijoje-diskusijoje, kurioje nestigo nei valdžios atstovų, Savivaldybės administracijos darbuotojų, nei aktyviausių bendruomenių narių.
Kaimuose kuriasi miestiečiai
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Laimos Kaveckienės, tokio pobūdžio konferencija-diskusija Klaipėdos rajono savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos iniciatyva buvo surengta pirmą kartą. Norėta supažindinti su rajono gyventojų sveikatos rodikliais ir pasitikrinti, ar sveikatos specialistų siūlomos ligų prevencijos programų kryptys atitinka bendruomenių poreikius ir lūkesčius. Ar Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos yra efektyviai panaudojamos.
Anot Administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos L. Kaveckienės, rajone vyrų vidutinis amžius yra gana jaunas – 37 metai, o moterų – 42 m. Lyčių proporcija yra pakankamai palanki. 2015 m. pradžioje 1 000 rajono vyrų teko 1049 moterys.
Tiek L. Kaveckienė, tiek Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė pasidžiaugė, kad Klaipėdos rajone demografinė situacija yra palanki: „Gyventojų skaičius kasmet auga ir šiemet jau siekia 52 831. Pastebima tendencija, kad nuo 2011 m. vis daugiau prisiregistruojančiųjų kaimiškose gyvenvietėse. Klaipėdiškiai čia statosi namus ir dažnai persikrausto iš uostamiesčio. Susiklosto išskirtinė situacija, kai kaime gyvena absoliutūs miestiečiai, bet sveikatos ir gyvensenos rodikliai vertinami kaip kaimo gyventojų.“
Rajono gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė didesnė nei Lietuvos vidurkis. 2014 m. siekė 76 metus, o Lietuvoje – tik 74 m. Vyrų ir moterų amžiaus skirtumas rajone taip pat mažesnis. Moterų – 80 m., vyrų – 72, išeitų 8 m. skirtumas, o šalyje jis siekia 10 m.
Mirtys tebestelbia gimimus
Nepaisant išvardintų teigiamų dalykų, Klaipėdos rajono gyventojai sensta. Nors vaikų yra šiek tiek daugiau nei pensinio amžiaus gyventojų, šis procentas mažėja. Anksčiau vidutinis rajono gyventojų amžius siekė 39 m., o dabar jau 40 m. „Natūralus gyventojų prieaugis vėl neigiamas. 2014 m. gimė 556 kūdikiai, mirė 569 žmonės. Miršta daugiau nei gimsta. Dažniausios mirčių priežastys kaip ir visoje šalyje – širdies ir kraujotakos susirgimai, piktybiniai navikai ir išoriniai veiksniai, kuriems didžiausią įtaką turi jau net ne sveikatos sektorius, o socialinė-ekonominė aplinka. Tai žmogaus išsilavinimas, gyvensena, gyvenamoji ir darbo aplinka. Dėl to siekiant geresnių sveikatos rodiklių, būtinas tarpsektorinis bendradarbiavimas, bendruomenių, žiniasklaidos įsitraukimas“, – įsitikinusi L. Kaveckienė.
Konferencijoje-diskusijoje dalyvavo 13 bendruomenių, kurios jau ir dabar įgyvendina sveikatinimo projektus, ieško būdų, kaip sumažinti rizikingą gyventojų elgseną, alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Be svaigalų – didesnis finansavimas?
Kisinių kaimo bendruomenės pirmininkė Saulė Surplytė papasakojo, kad jų bendruomenė pastaraisiais metais įgyvendino du sveikatinimo projektus. Tai šiaurietiško ėjimo praktika Kisinių kaimo bendruomenėje, kai visi buvo kviečiami treniruotis su profesionalia trenere. „Nors projektą jau įgyvendinome, entuziastų tebėra, tad prieš šv. Kalėdas bus organizuojamas tradicinis žygis iš Palangos į Klaipėdą. Didžiulio populiarumo sulaukė ir Gargžduose surengtas sveikatos festivalis „Tu gali“. Nors pastarajame nebuvo alkoholio ir jokių pramogų, koncentruotasi labiau į švietėjišką veiklą, sveikos gyvensenos propagavimą. Dėl to, manau, kad tiems renginiams, kurie yra be alkoholio, turėtų būti didesnis finansavimas iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto“, – įsitikinusi S. Surplytė.
Dauparų kaimo bendruomenė taip pat neatsilieka: įgyvendino projektą „Sveikos gyvensenos skatinimas ir sklaida bendruomenėje“. Pagal „Leader“ programą gavo 97 tūkst. Lt finansavimą. Vyko įvairios paskaitos, susitikimai su sveikos mitybos specialistais, žolinčiais, pirtininkais ir pan.
„Buvusiame darželio pastate yra įrengtas sveikatinimo kabinetas, kuriame žmonės gali pasinaudoti bioptrono lempa, jei turi daug pragulų ir negali vaikščioti, paskoliname ir į namus. Taip pat yra masažo stalas, atliekamas rankų, vakuuminis masažai. Be viso to, yra parafino vonelės, termomasažinė lova“, – vardijo Dauparų bendruomenės pirmininkė Ineta Lukšonienė. Kabinete dirba pagal verslo liudijimą medicininį išsilavinimą turinti moteris.
Nori sportuoti šalia namų
Per daug vartoja alkoholio gaminių, tabako ir per mažai juda tiek seni, tiek jauni – šias problemas, susijusias su sveika gyvensena, išsakė diskusijoje-konferencijoje dalyvavę bendruomenių atstovai. Siūlomi susiklosčiusios situacijos sprendimo būdai sutapo su sveikatos specialistų numatytaisiais. Norima skatinti šeimoms skirtus renginius be alkoholio, jiems skirti didesnį finansavimą iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto. Išsakytas poreikis ir bendruomeninių renginių, kur būtų galima pasidalinti patirtimi. Taip pat sveikatinimo ir sporto užsiėmimų. Pabrėžta, jog svarbiausia, kad sportavimo galimybė būtų sudaryta kuo arčiau namų. Tam praverstų daugiau lauko treniruoklių, taip pat užtikrintos trenerių paslaugos, kad šie iš pradžių paaiškintų, kaip ir kokius pratimus daryti, o vėliau gyventojai sportuotų savarankiškai.
Dviračių infrastruktūros plėtojimas taip pat būtų dar vienas žingsnis fizinio aktyvumo link. Išsakytas ir socialinių paslaugų centrų poreikis, pastarieji būtų naudingi rajone gyvenančioms ir socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms. Dar vienas pageidavimas – jaunimo laisvalaikio centrų vystymas. „Įsitikinome, kad einame teisinga linkme, išvardinti bendruomenių lūkesčiai atitinka mūsų išsikeltus tikslus“, – apibendrino Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja L. Kaveckienė.
