Jungtinės Karalystės ambasadorė Elizabetha Boyles Lietuvoje: čia nuostabi gamtos ir ramybės harmonija
„Bangoje“ viešėjusi diplomatė nustebino prakalbusi lietuviškai
Po lietuvių kalbos kursų Klaipėdos universitete vasaros popietę laikraščio redakcijos slenkstį, pasipuošusi gėlėta suknele, nuotaikingai peržengė tada dar tik būsimoji Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Elizabetha Boyles. Pokalbyje su „Bangos“ žurnalistais ji prakalbo lietuviškai ir prašė su ja nekalbėti angliškai. Mat diplomatė naudojosi bet kokia pasitaikiusia proga vis labiau tobulinti lietuvių kalbos žinias.
Su diplomate Elizabetha Boyles kalbėjomės apie jos karjerą, pasiekimus, įspūdžius Lietuvoje. Mat, kol dvi savaites studijavo KU lietuvių kalbos kursuose, kuriais labai džiaugėsi, Elizabeth gyveno vienoje mūsų rajono šeimoje. Tad turėjo galimybę suvokti, kokia yra Lietuvos žmonių kasdienybė.
„Bangos“ viešnia akcentavo, kad jai labai svarbu išmokti šalies, kurioje dirba, kalbą, nes tai ne tik mandagus gestas, bet ir priemonė reprezentuoti savo šalį.
Vertina pagalbą žmonėms
– Kaip pasirinkote savo karjeros kelią būtent diplomatijoje?
– Universitete aš mokiausi ispanų ir prancūzų kalbų ir politikos. Itin daug domėjausi užsienio šalimis, su tėvais nuo vaikystės dažnai atostogaudavome įvairiose valstybėse. Esu iš Šiaurės Anglijos, Šefildo miesto, tai buvo vietovė, kurioje gyveno daug dirbančiosios klasės atstovų, tad kiti neatostogaudavo dažnai. Bet mano tėvai labai domėjosi kalbomis ir kelionėmis.
Pabaigusi studijas, dideliame britų laikraštyje pamačiau darbo skelbimą, kviečiantį prisijungti prie Užsienio reikalų ministerijos (ang. FCDO). Tačiau, prieš tapdama diplomate, taip pat dirbau didelėje atostogų organizavimo kompanijoje, tad turėjau galimybę dirbti užsienyje ir padėti britams. Būtent taip ir prasidėjo mano diplomatės karjera. Tad tokie maži dalykai gali daryti įtaką tavo ateičiai, nes mano tėvai keliavo, taip susidomėjau kalbomis, kelionėmis. Dėl to pasirinkau pomėgius atitinkančias studijas ir tapau diplomate.
Jeigu nebūčiau tapusi diplomate, manau, būčiau buvusi žurnalistė. Man patiko rašyti, domėjausi politika, tačiau pasukau kita linkme.
– Kokiais pasiekimais savo karjeroje galite didžiuotis?
– Tapimas Jungtinės Karalystės ambasadore Lietuvoje, sakyčiau, tikrai svarbiausias pasiekimas (šypsosi – aut. pastaba). Kai Jungtinė Karalystė aktyviai dalyvavo Helmando provincijos veiksmuose Afganistane, turėjau galimybę dirbti su Afganistano politika, tai buvo sudėtingas metas, daug žmonių neteko gyvybių. Diplomatija buvo jungtinis bendradarbiavimas tarp gynybos diplomatijos ir tarptautinių sistemų pagalbos padėti valstybei. Man labai svarbu padėti žmonėms, tad tai viena iš vertybių mano darbe.
Prieš pradėdama darbą Briuselyje dirbau su Jungtinės Karalystės išėjimo iš Europos Sąjungos programa „Brexit“, mano atsakomybės buvo susijusios su Jungtinės Karalystės piliečiais, gyvenančiais Europos Sąjungos valstybėse. Šis darbas taip pat buvo susijęs su pagalba žmonėms: kaip padėti išsaugoti jų teises, gyvenamąją vietą, sveikatos draudimą.
– Kaip išlaikote darbo ir laisvalaikio balansą? Diplomato darbas intensyvus ir sudėtingas, dažnai tenka kraustytis į naują šalį ir susikurti gyvenimą iš naujo, tad kaip pavyksta rasti harmoniją?
– Dabar yra lengviau, nes mus jungia internetas, tad neturiu būti biure visą laiką. Man, kaip diplomatei, svarbu susitikti su žmonėmis, kurie dirba miestuose, regionuose, įvairiose kompanijose, organizacijose, atstovaujančiose šaliai. Keliaudama į kitas vietas laiką efektyviai išnaudoju dirbdama. Tai nėra darbas, kuris trunka visą parą, tačiau tai taip pat nėra darbas, nuo kurio gali atsijungti pasibaigus tipinei darbo dienai. Tačiau aš mėgstu šį darbą, man svarbu mokytis naujų dalykų. Tačiau taip pat svarbu ir atsipalaiduoti. Mėgstu leisti laiką gamtoje, todėl man Lietuvoje labai patinka – čia daug gamtos, o Klaipėdos apskrityje yra ir jūra.
Kalbas vertina ir mokosi
– Šiuo metu mokotės lietuvių kalbos, universitete mokėtės ispanų ir prancūzų kalbų. Kokiomis kitomis kalbomis kalbate?
– Mokykloje taip pat mokiausi vokiečių kalbos, dirbdama Briuselyje išmokau olandų kalbą, taip pat Londone prieš išvykdama į Helsinkį – suomių kalbą.
– Ar dirbdama užsienio valstybėje turite išmokti tos šalies kalbą?
– Tai nėra privaloma, tačiau labai rekomenduojama. Ir mandagu išmokti tos šalies, kurioje dirbi, gyveni, kalbą, nes taip pat ir atstovauji savo šaliai, jos gyventojams. Suprantu, kad kiti žmonės užsienyje puikiai kalba angliškai, tačiau mandagu yra bendrauti tos šalies kalba.
– Kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos?
– Tai sudėtinga kalba, ypač gramatika. Tačiau vienintelis būdas išmokti kalbą yra gyventi toje šalyje. Tad Lietuvoje mano lietuvių kalbos žinios stipriai pasistūmėjo į priekį, nes turiu galimybę ne tik mokytis, bet ir pritaikyti išmoktas žinias kasdieniuose pokalbiuose. Stengiuosi klausytis radijo. Pradėti kalbą mokytis buvo sunku, tačiau vis tobulėju.
Dar iki paskyrimo į Lietuvą, lietuviškai mokiausi jau nuo 2023 m. spalio mėnesio. Didžiausias pasiekimas yra atvykti čia ir susikalbėti su žmonėmis. Mano paskaitos vyksta su tais pačiais dviem mokytojais, tad jau suprantu ne tik jų akcentą, bet ir kalbėjimo manieras. Tačiau atvykusi į Lietuvą apsidžiaugiau, kad suprantu ir kitus žmones.
– Ar pavyko pažinti ir lietuvių kultūrą?
– Taip, susipažinau su Lietuvos kultūra, istorija, geografija. Įdomu pastebėti, kaip kitos kultūros darė įtaką lietuvių kalbai. Nors pamokose ir mokiausi apie Lietuvos istoriją, faktus, pažinti kultūrą gyvai yra kitokia patirtis. Kultūros pažinimas Lietuvoje – nuostabi patirtis. Lietuvoje gamta yra labai graži, ypač prie jūros, čia ramu. Man taip pat pasisekė, kad Lietuvoje lankausi vasarą, kai orai šilti. Tačiau čia viskas labai švaru, tvarkinga. Galėčiau visą savo patirtį apibūdinti kaip natūralumo harmoniją: nuo maisto, gamtos iki bendrystės.
Man įdomu buvo pažinti ir lietuvių virtuvę, sužinoti, kaip maistas gaminamas natūraliai, pavyzdžiui, kaip gaminami šaltibarščiai, jų istorija.
– Vasarą, KU mokydamasi lietuvių kalbą, Jūs išnaudojote progą susipažinti su Klaipėda, Palanga, Dreverna, Gargždais ir kt. Gal pastebėjote kokį įdomų kultūros reiškinį, paminklą, susijusį su JK?
– Man labai patiko visa, ką man pavyko pamatyti per dvi savaites. Palangoje aplankiau kolegos – diplomato, rašytojo, prof. Džeimso Jango Simpsono paminklą. 1919 m. Simpsonas su Didžiosios Britanijos atstovais dirbo Paryžiaus taikos konferencijoje – Versalyje jis siūlė suteikti nepriklausomybę Baltijos šalims, žinoma, ir Lietuvai. 2021 m. dėl sienų ginčo Lietuva ir Latvija pasirašė arbitražą, o Simpsonas buvo paskirtas vyriausiu teisėju, tad ir jo dėka Palanga ir pajūris iki Šventosios atiteko Lietuvai.
Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
