Kaip pašauks, taip atsilieps
„Tie, kurie yra politiškai išprusę, šauktinių kvietimą vertina kaip tautinės, patriotinės kultūros požymį“, – tuo įsitikinęs gargždiškis abiturientas Orestas Strauka, kuris kartu su bendraamžiais ketvirtadienį sulaukė žinios iš LR Seimo – priimtas įstatymas grąžinti šauktinių kariuomenę. Rajono gimnazistų dauguma tokiam sprendimui nesipriešina, tačiau visuomenė skaldosi į dvi stovyklas – bebaimių ir bailių. Parlamentarai dar diskutuos, ką pirmiausia šaukti į potencialių valstybės gynėjų gretas.
Seimo dauguma – už
Ketvirtadienį LR Seimo priimtame nutarime nuspręsta į privalomąją karinę tarnybą kviesti pirmiausia 19–26 metų jaunuolius. Seimo posėdžių salėje balsavimas dėl šio sprendimo įvyko po ilgų diskusijų. Už šauktinių grąžinimą į kariuomenę galiausiai balsavo dauguma – 112 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė – 5.
Jau nuo šių metų rugsėjo kasmet į Lietuvos kariuomenę numatoma pakviesti apie 3–3,5 tūkst. jaunuolių. Jie tarnyboje turės praleisti 9 mėnesius. Šiuo sprendimu tikimasi užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą. Šauktinių kariuomenės Lietuvoje buvo atsisakyta prieš nepilnus septynerius metus ir nuspręsta rengti tik profesionalius karius bei savanorius.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje yra apie 8 tūkst. profesionalių karių. Krašto apsaugos savanorių pajėgose yra apie 4,5 tūkst. žmonių. Ministerijos skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 180 tūkst. 19–26 metų jaunuolių, kurie gali būti šaukiami.
Sujudo dėl geopolitinės padėties
Vieningas Seimo narių sprendimas sugrąžinti šauktinius į Lietuvos kariuomenę yra tinkamas atsakas į Rusijos karinės galios demonstravimą. „Tai, kad buvo pakankamai vieningai balsuojama ir gana greitai priimama, yra susiję su tuo, kas vyksta aplink: su labai plataus masto Rusijos manevrais, kurie apima nuo Arkties vandenyno iki Kinijos sienos. Tai rodo, kad Rusija demonstruoja savo galią“, – BNS ketvirtadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė, politologė Jūratė Novagrockienė.
Nors Lietuva yra gavusi patvirtinimą, kad užpuolimo atveju bus taikomas 5-asis straipsnis, pačios Lietuvos karinės pajėgos dar nėra tokios, kokios turėtų būti.
Dalis žada išsisukti
Seimo sprendimas patvirtintas be išankstinės tvarkos, todėl politikai lietuvius kol kas paliko nežinioje. Numatyta tik tai, kad šauktiniams bus mokami dienpinigiai. Tačiau neskelbiama, ar šaukimus pirmiausia gaus išsilavinimo neturintys, nedirbantys ir nesimokantys ar visi iš eilės jauni vyrai, nepriklausomai nuo jų įsitvirtinimo visuomenėje. Motyvuoti jaunuolius žada pati Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras J. Olekas siūlo šauktiniams kompensuoti studijas tiek laiko, kiek jie praleis kariuomenėje. Premjeras Algirdas Butkevičius taip at siūlo didinti kariams mokamus dienpinigius – nuo dabar mokamų 38 € per mėnesį iki 238 €.
Visuomenės apklausose ir ypač socialiniuose tinkluose dalis jaunuolių įvardijo, kaip žada išsisukti nuo privalomosios karinės tarnybos – esą emigruos. Į tai dėmesį atkreipė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, ministro Juozo Oleko paklausęs: „Tarkime, jaunuolis, kuriam gali būti įteiktas šaukimas, nusiperka bilietą ir išskrenda į Airiją. Ar jam bus išduotas tarptautinis arešto orderis, ar bus persekiojamas kaip dezertyras?“ J. Olekas konkrečiai į klausimą neatsakė. Jis tik akcentavo, kad „išvykimas iš šalies neatleidžia nuo pareigų.“
Ginti – pačių reikalas
Seimo narys Petras Gražulis Seime kolegoms siūlė neįprastą sprendimą – į tarnybą kviesti jaunus valstybės tarnautojus ir taip negąsdinti privačiame sektoriuje dirbančiųjų. „Valstybė įsipareigotų saugoti šių šauktinių darbo vietas, o privačiame versle žinote, kaip būna“, – „Bangai“ savo nuomonę patvirtino P. Gražulis. Jis pritaria dalies parlamentarų pozicijai, jog privalomai tarnauti turėtų visuomenėje neįsitvirtinę asmenys, pavyzdžiui, ilgiau kaip 2 mėnesius darbo nerandantieji ar net už lengvus nusikaltimus teisti asmenys. Tiesa, šiuo metu į karinę tarnybą nusikaltę jaunuoliai nepriimami. „Kai 2008 m. šauktinių buvo atsisakyta, balsavau „prieš“, nes Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad kiekvienas pilietis turi ginti savo valstybę ir turi būti apmokytas“, – įsitikinęs politikas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas irgi pritartų siūlymui į kariuomenę kviesti bedarbius: „Kviesti vyrus loterijos principu – neracionalu. Jei žmogus turi darbą, yra baigęs studijas ir moka valstybei mokesčius, išimti jį iš darbo rinkos būtų nuostolinga“, – „Bangai‘ teigė jis.
Tuo metu konservatorė Agnė Bilotaitė mano priešingai – esą jaunuolius reikėtų šaukti atsitiktinės atrankos būdu. Taip daroma Skandinavijos šalyse. „Gaila, kad yra manančiųjų, jog valstybės gynimas – tai valdžios, kitų valstybių ar dar kažkieno reikalas. Tai mūsų pačių reikalas. Pasirašydami NATO sutartį įsipareigojome, kad patys būsime atsakingi už savo teritorijos gynybą. Turime savo partneriams parodyti, kad įdedame svarų indėlį ne tik pinigais, bet ir žmonių pasirengimu. Tik tada galime tikėtis, kad iškilus pavojui sulauksime greitos NATO partnerių paramos ginklais“, – mano A. Bilotaitė.
- Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad „karo prievolininkai į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki 26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).
- Iš aplinkinių šalių šauktinius turi Estija. Joje tarnauja apie 3 tūkst. profesionalių karių ir kasmet pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių, kurie paskui sudaro aktyvųjį rezervą. Lenkija ir Latvija šauktinių neturi, jose tarnauja atitinkamai apie 90 tūkst. ir 4600 profesionalių karių.
