Kaip žiniasklaidai tinkamai kalbėti ir rašyti apie savižudybes
Minėdama Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, „Jaunimo linija“ atkreipia dėmesį, kad tinkamai pranešdama ir rašydama apie psichikos sveikatą bei savižudybes, žiniasklaida gali vaidinti svarbų vaidmenį stigmos mažinime bei savižudybių prevencijoje.
Suicidologijos specialistai teigia, kad etiškas žiniasklaidos elgesys pranešant apie savižudybes, gali daryti teigiamą įtaką visuomenės nuomonei – didėja žmonių sąmoningumas bei supratimas apie savižudybės reiškinį, rizikos faktorius, pagalbos būdus. Turėtų sumažėti tabu, gaubiantys savižudybių temą, kartu ir atkreipiamas visuomenės dėmesys į psichikos sveikatos problemas ir jų sprendimą. Žiniasklaida gali pasitarnauti ir nurodant pagalbos priemones bei galimybes, paskatinti žmones, esančius savižudybės rizikoje, kreiptis pagalbos.
Pranešant apie savižudybės atvejį žiniasklaidoje, rekomenduojama perteikti supratimą, kad savižudybės yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys bei savižudybė nėra vienintelio įvykio pasekmė. Rekomenduojama vengti pateikti išsamias savižudybės detales, detalų savižudybės būdo aprašymą, vengti supaprastintų savižudybės paaiškinimų, nes savižudybė visada yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys. Rekomenduojama neromantizuoti savižudybės – vengti viešinti nusižudžiusiųjų žmonių atsisveikinimo laiškų turinį ir kitas detales.
Žiniasklaidai rekomenduojama nepateikti informacijos apie savižudybes kaip sensacijos, nerašyti apie jas pirmuosiuose puslapiuose, bereikalingai kartoti istorijas apie savižudybes. Rekomenduojama būti itin atsargiems pranešant apie įžymybių mirtis – tai yra neabejotinai svarbios naujienos ir jų paviešinimas dažnai laikomas viešojo intereso tenkinimu. Tačiau reportažai apie iškilių pramogų pasaulio atstovų ar politikų savižudybes gali ypatingai paveikti pažeidžiamų asmenų elgesį.
Žurnalistams patariama nepervertinti „teigiamų“ savižudybės pasekmių – ypač pavojinga rašyti, kad savižudybė turėjo „teigiamų“ pasekmių, privertė kitus gailėtis dėl savo elgesio arba garbinti nusižudžiusiųjį. Tokiu būdu žmonėms, atsidūrusiems panašioje situacijoje, yra siunčiama žinia, kad savižudybė yra tinkamas problemų sprendimo būdas.
Rašydami apie savižudybes, patariama atsargiai rinkti žodžius, vengti vartoti tokius žodžius, kaip „pavykusi/ nepavykusi“ savižudybė, „sėkmingas/ nesėkmingas“ bandymas nusižudyti; rekomenduojama vengti žodžių, kurie sukuria dramatizuojantį efektą (pvz., „savižudžių tauta“, „savižudybių epidemija“ ir pan.). Taip pat rekomenduojama parodyti deramą atjautą sielvartaujantiems žmonėms, kuriuos palietė savižudybė.
Rekomenduojama visuomet nurodyti konkrečias pagalbos galimybes tiek apie savižudybę
galvojantiems žmonėms, tiek nusižudžiusiųjų artimiesiems. Tai gali būti psichologinės pagalbos tarnybų telefonai, pavyzdžiui, „Jaunimo linijos, įstaigų, centrų, kuriuose galima rasti psichologinę pagalbą, kontaktai.
Parengta remiantis Didžiosios Britanijos savižudybių prevencijos organizacijos „Samaritans (Media guidlines for reporting suicide and self-harm, 2020 m.), Pasaulinės Sveikatos organizacijos (PSO, 2017 m.) rekomendacijomis, VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ leidiniu „Žodžiai yra svarbūs“ 2021.
„Jaunimo linija“ teikia emocinę paramą visą parą anonimiškai ir konfidencialiai bei nemokamai.
Atsinaujinkite informaciją apie „Jaunimo linijos“ teikiamą emocinę paramą:
◼️ nemokamu telefonu visą parą 8 800 28888
◼️ pokalbiais internetu (angl. chat) kasdien nuo 18 val. iki 24 val.: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/
Pranešimas spaudai
