Kam tos pasakos reikalingos?.. Lietuvos pasakotojų konkursas „Žodis žodį gena“
Birželio 13 d. 18 val. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre vyks vietinis Lietuvos pasakotojų konkurso „Žodis žodį gena“ turas, kuriame suaugusius pasakotojus kviečiame dalintis margiausiomis istorijomis, pasakomis. Kuo reikšmingos pasakos šiuolaikiniam žmogui ir kodėl toks svarbus pats pasakotojas?
Puikus yra vaikų literatūros tyrėjo Kęstučio Urbos pokalbis su etnologėmis ir folkloristėmis būtent apie šiandieninę liaudies pasakos reikšmę, poreikį. Štai Bronislava Kerbelytė pastebi, kad ,,dabar, kaip ir anksčiau, pasakos moko daugelio dalykų. Patirti baimę ir išmokti ją įveikti; įsiminti, kaip elgtis įvairiose situacijose, o prireikus tą ,mokslą‘ beveik automatiškai pritaikyti, kūrybiškai ir net abstrakčiai mąstyti“ (K. Urbos interviu žurnale Rubinaitis, 2009, Nr. 2). Jūratė Šlekonytė teigia, kad ,,reikėtų atsikratyti stereotipinio supratimo, jog pasaka yra fantazijų kupinas kūrinys, skirtas vaikams sudominti, pralinksminti. Nuo pat pasakų susiformavimo dar žmonijos civilizacijos pradžioje iki pat XX a. vidurio (ar net vėliau) pasakos buvo sekamos ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Jos buvo žmonių tarpusavio bendravimo įrankis, laisvalaikio leidimo būdas, gilus aplinkos informacijos šaltinis“ (ten pat).
Ir vis dėlto būtent pasakotojas yra tas asmuo, kuris jungia tradicinį žinojimą su dabartiniu pasauliu, kartais itin išraiškingai perteikdamas autentišką pasaką ar sakmę, o kartais – labai laisvai žaisdamas, įtraukdamas dabartines aktualijas ar formas. Folkloristė Vita Džekčioriūtė-Medeišienė yra atlikusi ne vieną tyrimą pasakų tema, išryškindama ne tik turinio, bet ir paties pasakotojo reikšmę. Remdamasi vengrų tyrėjos Lindos Dégh įžvalgomis, pastebi, kad ,,pasakos išlieka todėl, kad kinta ir yra pritaikomos prie esamų sąlygų. Būtent pasakotojas yra visa tai suderinantis asmuo“ (Džekčioriūtė-Medeišienė 2021). Pasakų, istorijų, sakmių perteikimas ir klausymasis stiprina vaizduotę, kūrybiškumą, savosios kultūros pažinimą, o ir stiprina pačią bendruomenę, kuria naujus (o gal primena senus) bendravimo būdus.
Visus, kurie perskaitėte šį kvietimą, kviečiame dalyvauti ar paraginti pažįstamus pasakotojus. Konkursas skirtas visiems nemokyklinio amžiaus pasakotojams. Jei galite pasekti bent vieną pasaką, papasakoti sakmę, padavimą ar kitą įdomią (tikrą ar pramanytą) istoriją, prisijunkite! Registracija: tel. Nr.: 065279997
P.S. Įdomumo dėlei norisi paminėti šiuos Visuotinės lietuvių enciklopedijos pateikiamus faktus: kad lietuvių pasakos skirstomos į pasakas apie gyvūnus (apie 2500 variantų, 100 siužetų tipų), stebuklų pasakas (apie 12 000 variantų, 175 tipai), pasakas-legendas (2600 variantų, 67 tipai), paraboles (apie 500 variantų, 88 tipai), novelines pasakas (daugiau kaip 3000 variantų, 116 tipų), pasakas apie kvailą velnią (apie 2000 variantų, 75 tipai), buitines (daugiau kaip 6000 variantų, 222 tipai), melų (daugiau kaip 900 variantų, 25 tipai), formulines pasakas (dar vadinamas grandininėmis, komuliatyvinėmis; daugiau kaip 800 variantų, 19 tipų) ir pasakas be galo (daugiau kaip 700 variantų, 8 tipai).
Parengė Klaipėdos rajono etninės kultūros centro etnografė Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė
