Kardiologas: Lietuva priskiriama labai didelės kardiovaskulinės rizikos grupei
Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. „Labai svarbus paties paciento įsitraukimas į šių ligų rizikos veiksnių valdymą“, – „Bangai“ kalbėjo LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas, profesorius dr. Raimondas Kubilius. Beje, Raimondas, mielai sutikęs pasidalinti savo žiniomis su mūsų laikraščio skaitytojais, Gargžduose yra baigęs vidurinę mokyklą ir iki šiol domisi gimtinės naujienomis.
Karantinas pakeitė įpročius
– Ar yra statistika, kiek žmonių Lietuvoje serga širdies ir kraujagyslių ligomis? Kiek miršta per metus?
– Deja, per visą nepriklausomybės laikotarpį kraujo apytakos sistemos ligos išlieka pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirčių priežastis. Ir jos kone tris kartus viršija antroje vietoje įsitvirtinusias mirtis dėl piktybinių onkologinių susirgimų. Panaši ir 2021 m. statistika: iš 47 746 mirčių – 23 037 dėl ŠKL, 7 749 – dėl piktybinių navikų, dar 7 018 mirčių buvo nulemtos COVID-19.
– Ar pastebima, kad per pandemiją ŠKL sergantys asmenys užleido savo ligas?
– Iš tiesų pirmaisiais pandemijos metais reikšmingai, bemaž 10 proc., išaugo mirčių dėl ŠKL, taip pat ir dėl kitų lėtinių susirgimų. Prasidėjus pandemijai visi išsigandome – žmonės net pajutę akivaizdžius širdies negalavimo simptomus (stiprų skausmą širdies plote, ritmo sutrikimus ir kita) vengė kviesti greitąją medicinos pagalbą ar vykti į gydymo įstaigas, nes manė, kad nesaugu arba drovėjosi apkrauti sveikatos sistemą. Kita vertus, tokia pati situacija buvo stebima ir kitose Europos šalyse.
Deja, nenumatėme, kad karantinas iš esmės pakeis daugelio mūsų įpročius. Antai Olandijos mokslininkai suskaičiavo, jog karantino metu sergančiųjų išemine širdies liga kasdien laikas, praleidžiamas sėdint, pailgėjo net 42 minutėmis, nors sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja sveikatos stiprinimui vaikščioti bent pusvalandį. Popandeminiu laikotarpiu ligoninėse matėme, kokie sunkūs, su apleistomis ir paūmėjusiomis sveikatos ligomis atvyksta pacientai. JAV gydytojai taip pat atkreipė dėmesį, kad Amerikoje pirmaisiais pandemijos metais nuotolinėse gydytojų konsultacijose pacientai dažniausiai patarimų klausdavo dėl padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio, cukraus kraujyje kontrolės, skausminio sindromo malšinimo ir nemigos.
Infarktas kerta jaunesniems
– Ar nepavojinga delsti ir nesikreipti į kardiologą pajutus nemalonius pojūčius širdies plote?
– Lietuva kaip ir daugelis kitų Rytų šalių priskiriamos labai didelės kardiovaskulinės rizikos grupei, kitaip tariant, netgi pagrindinius savo sveikatos rodiklius (padidėjusį kraujospūdį, cholesterolį ir kita) stebintys ir juos atidžiai koreguojantys asmenys vis tiek sulaukę 50 metų turi riziką susirgti ar net numirti nuo ŠKL. Kartu primenu, kad visi vyrai, sulaukę 40 m., o moterys – 50 m., net ir nejaučiantys jokių simptomų, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją dėl ŠKL rizikos įvertinimo programos: gydytojas, pamatavęs kraujospūdį, įvertinęs cholesterolio koncentraciją ir kitus rizikos veiksnius, o esant padidėjusiems, nukreips gydytojo kardiologo konsultacijai. Tai labai svarbu, nes dalies didžiųjų ŠKL rizikos veiksnių pacientas gali nejausti ir apie organizme tūnančią ligą nežinoti. Kardiologai vietoj termino „žmogaus biologinis amžius“ vis dažniau vartoja „žmogaus kraujagyslių amžius“. Pavyzdžiui, 40-mečio dėl nekoreguoto kraujospūdžio, padidėjusio cholesterolio, rūkymo kraujagyslių amžius gali prilygti 70-mečio. Štai kodėl vis jaunesni žmonės patiria ūminį miokardo infarktą ar insultą. Mano praktikoje visos be išimties keturiasdešimtmečio dar nesulaukusios merginos, patyrusios ūminį miokardo infarktą, deja, buvo rūkančios. Todėl minėto amžiaus pacientams, taip pat jaunesniems, ypač turintiems ŠKL rizikos veiksnių, pirmą kartą gyvenime patyrus gniaužiančio, spaudžiančio pobūdžio skausmą ar diskomfortą širdies plote, taip pat atsiradus dusuliui, neritmiškai širdies veiklai būtina kviesti GMP arba nedelsiant kreiptis į gydytoją.
– Bet norint patekti pas kardiologą reikia laukti ne vieną mėnesį. Ką patartumėte?
– Taip, ši problema ypač aktuali. Tikiu, kad šiuo metu vykstanti sveikatos apsaugos reforma pagerins kardiologo paslaugos prieinamumą. Visgi labai svarbus ir paties paciento įsitraukimas į savo ŠKL rizikos veiksnių valdymą. Daugelį sveikatos negalavimų – padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį sėkmingai išsprendžia šeimos gydytojas. Tačiau pastebime, kad daugumai pacientui sunku susitaikyti, jog vaistus dėl ŠKL teks vartoti iki gyvenimo pabaigos.
Atsargiai: elektroninės cigaretės
– Kaip širdį veikia alkoholis, rūkymas, ypač elektroninės cigaretės, kurias itin pamėgęs jaunimas?
– Visi šie rizikos veiksniai žalingi net tik ŠKL, bet ir kitų lėtinių ligų išsivystymui. Bene madingiausias, ypač tarp jaunimo, šiuo metu tampa elektroninių cigarečių, kurios taip pat matuojamos gaminių kartomis, rūkymas. Tačiau, Europos kardiologų nuomone, bet koks rūkymas, ir elektroninės cigaretės, kenksmingas sveikatai. Priminsiu, kad šios cigaretės niekada anksčiau nerūkiusiems jauniems žmonėms net 2 kartus padidina riziką pradėti rūkyti įprastas cigaretes. Klaidingai manoma, kad elektroninėse cigaretėse jaučiamas saldus vaisių, mėtų kvapas, daugeliui keliantis asociaciją su vartojamais saldumynais, yra nekenksmingas. Deja, jose esantys aromatiniai junginiai iki šiol buvo naudojami tik konditerijoje. Jų veikimas žinomas, kai šie su maistu patenka į virškinamąjį traktą, tačiau nežinoma, kaip veikia, kai patenka į kvėpavimo takus. Taip pat sukaupta duomenų apie nepageidaujamą poveikį nėštumui, bronchų astmai, o ja sergantiesiems apsunkinama ligos eiga. Mokslininkai sutaria, kad iš elektroninių cigarečių išsiskiriantis nikotinas gali slopinti smegenų ląstelių brendimą, taip pat sąlygoti emocijų, dėmesio ir pažintinių funkcijų, kurios galutinai susiformuoja sulaukus 25-erių metų, blogėjimą. Jauno amžiaus organizme nikotinas neabejotinai pažeidžia mokymosi, atminties funkcijas, dėmesio koncentravimą ir netgi manoma, kad sąlygoja pripratimą prie įvairių vaistinių ar narkotinių medžiagų. Elektroninės cigaretės gali bloginti miego kokybę. Beje, moksliškai įrodyta, kad neišsimiegojimas skatina aterosklerozės plokštelių augimą kraujagyslėse.
– Kaip išsaugoti sveiką širdį?
– Šiandien suskaičiuojame daugiau nei 40 įvairių ŠKL rizikos veiksnių, iš kurių galime išskirti naujesnius: mažesnė nei 6 val. miegojimo trukmė, gausus užpilamos kavos vartojimas (dėl joje esančių sterolių), patiriamas triukšmas (didesnė nei 50 decibelų triukšminga aplinka gali sąlygoti arterinio kraujospūdžio išsivystymą), ilgas nepertraukiamas, daugiau nei 6 val. sėdėjimas, nepakankamas skysčių vartojimas. Beje, svarbus rizikos veiksnys, ypač didmiesčio gyventojams, tampa oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Skaičiuojama, kad pasaulyje beveik penktadalis (19 proc.) visų mirčių, susijusių su ŠKL, buvo paskatintos oro taršos. Todėl gyvenimas mažesniame miestelyje tampa didžiuliu pranašumu. Kardiologų rekomenduojamas sveiko žmogaus asmens kodas padės naviguoti siekiant išsaugoti sveiką širdį.
Virginija LAPIENĖ
