Kariuomenės analitikai stebi dezinformacijos srautą

„Labai daug neigiamos informacijos apie Ukrainą ir ukrainiečius, kuria siekiama paveikti Lietuvos auditoriją – kad Ukraina neatsilaikys kare, kad Ukrainai yra padedama Lietuvos žmonių sąskaita, kad ukrainiečiai pabėgėliai yra grėsmė Lietuvos ekonomikai ir kultūrai ir t. t.“, – sako Informacijos paramos poskyrio analitikas K. Rečkovas.

Tebesitęsiant agresorės Rusijos karui prieš Ukrainą, toliau visu pajėgumu vyksta ir informacinis karas. Apie tai, kaip jame nepralošti ir kaip svarbu nepriimti visos gaunamos informacijos už gryną pinigą, kalbėjomės su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinės aplinkos vertinimo skyriaus Informacijos paramos poskyrio analitiku Konstantinu REČKOVU.


Veikia propaganda
– Lietuvos kariuomenės analitikai nuolat stebi viešąją erdvę. Koks dezinformacijos srautas, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, plūsta šiuo metu: jis didėja ar mažėja?
– Tas srautas yra tikrai labai intensyvus. Svarbu būtų akcentuoti, kad didžiąją dalį priešiško informacinio veikimo sudaro ne grynoji dezinformacija (melagienos, informacijos klastojimas), tačiau propaganda. Ji panaudoja dalį realių faktų, kuriuos papildo manipuliaciniais išvedžiojimais, komentarais, pasitelkia tariamus ekspertus ir t. t. Tas Rusijos informacinis veikimas auga nuosekliai jau kelerius metus, o ypač intensyvūs buvo tiek 2021, tiek 2022 metai. Prisimename, kuo tie metai buvo ypatingi Lietuvai ir mūsų regionui: COVID pandemija, Lukašenkos režimo skatinama nelegali migracija, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Visas šias ir kitas temas, ypač mūsų šalies politines, socialines, ekonomines aktualijas, Rusijos propaganda išnaudoja Lietuvos neigiamo įvaizdžio formavimui pirmiausia savo informaciniame lauke.
– Ne kiekvienas gyventojas pajėgus atskirti dezinformaciją. Į ką patartumėte žmonėms atkreipti dėmesį vertinant informaciją?
– Visų pirma kliautis patikimais, ekspertų šaltiniais. Svarbu yra įvertinti informacijos šaltinio kilmę – kur jis yra registruotas, iš kur gauna finansavimą, taip pat informacijos autorystę – ar galime pasitikėti šiais žmonėmis. Reikėtų pasidomėti, kas šia tema yra rašoma kituose šaltiniuose, įvertinti informacijos skirtumus. Tuomet lieka klausimas apie vartojamos informacijos turinio tikslus – ką bandoma įteigti, ką raginama veikti, kokią nuomonę siekiama formuoti – ir kam tai yra/gali būti naudinga. Kaip tai siejasi su tuo, kas vyksta aplink? Uždavę šiuos klausimus, turėsime kritišką santykį su mums siūloma informacija.


Sėjamas nerimas
– Kokias melagienas pastaruoju metu platina Rusijos propagandos mašina? Kokie mitai kuriami apie Lietuvą, lietuvius?
– Melagienų, o daugiausią mitų, propagandinių žinučių esti įvairių – jos labai priklauso nuo tikslinės auditorijos ir aktualaus konteksto. Labai daug neigiamos informacijos apie Ukrainą ir ukrainiečius, kuria siekiama paveikti Lietuvos auditoriją – kad Ukraina neatsilaikys kare, kad Ukrainai yra padedama Lietuvos žmonių sąskaita, kad ukrainiečiai pabėgėliai yra grėsmė Lietuvos ekonomikai ir kultūrai ir t. t. Taip pat buvo daug karo baimės sėjimo, gąsdinimo karu Lietuvoje – prisimename ir atvirus Rusijos režimo politikų grasinimus dėl tariamos Kaliningrado blokados. Savo ruožtu daugiausia neigiamos informacijos apie Lietuvą yra skiriama Rusijos vidinei auditorijai. Kryptingai, pasinaudojant klišiniais teiginiais ir iškreipiant informaciją, formuojamas priešiškos valstybės ir tautos įvaizdis: esą Lietuva yra rusofobiška valstybė, Lietuva esą siekia įtraukti NATO į karą su Rusija, Lietuvą esą valdo fašistinis režimas, esą persekiojama rusų tautinė mažuma ir t. t.
– Sakoma, jog kova su dezinformacija tolygi kovai su vėjo malūnais. Kokia Jūsų pozicija?
– Kova su dezinformacija neturėtų būti suprantama vien kaip tikslinė reakcija – melagingos arba iškreiptos informacijos paneigimas. Tai labiau įvairių procesų visuma – visuomenės švietimas, informacinio atsparumo ugdymas, pilietiškumo ugdymas ir t. t. Ir tai yra erdvė bendradarbiavimui, kur bendrą interesą turi valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos, verslas ir žiniasklaida. Kuo labiau mūsų visuomenė išsilavinusi ir pilietiška, tuo labiau ji atspari priešiškam poveikiui. Nepaisant to, matome, kad ta pati Rusija negaili resursų, skiriamų propagandai, siekdama rezultato. Vadinasi, ir mes negalime ir neturime atsipalaiduoti.

Analitikai vertina, kad gruodžio mėnesio neigiamos informacinės veiklos atvejams daugiausia įtakos turėjo Europos Sąjungos Karinio komiteto pirmininko generolo Roberto Briegerio oficialus vizitas Lietuvoje, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko apsilankymas JAV, susitikimas su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sutarties dėl „Himars“ įsigijimo pasirašymas, taip pat krašto apsaugos ministro vizitas Prancūzijoje ir patvirtintas dvišalis susitarimas su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu dėl prisijungimo prie „Caesar Mark II“ vystymo programos, Europos Sąjungos Tarybos nutarimas dėl 9-ojo sankcijų paketo Rusijai skyrimo bei Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas į JAV.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO ir ES reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, manipuliuoti istoriniais faktais, plėtoti tikrovės neatitinkančią, vienašališką faktų interpretaciją.


Agnė ADOMAITĖ
Lietuvos kariuomenės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *