Karjeros aukštumas šturmuojantys kraštiečiai dalijosi patirtimi

Kokios bus ateities profesijos? Kaip pasiekti karjeros aukštumų? – tokiomis temomis Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje neseniai diskutavo iš Gargždų kilę AB SEB banko vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinės sekretorės pavaduotojas Tomas Lamanauskas. Įžvalgomis dalijosi ir Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė, pati kilusi iš Kėdainių.
Motyvacinė diskusija vyko pagal LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamą Ryšių reguliavimo tarnybos inicijuotą projektą „Nė vienas nėra pamirštas“. Projektu siekiama skaitmeninės transformacijos eroje suteikti reikalingų skaitmeninių įgūdžių įvairių amžiaus grupių gyventojams. Komanda keliauja po skirtingus miestus ir miestelius, paskaitos vyksta ir internete.
Ragino neišgyventi dėl blaškymosi
Projektas pradėtas įgyvendinti nuo senjorų, tačiau dabar apima visas amžiaus grupes. „Pas jaunimą einame su saugaus interneto pamokomis. Aiškinamės, ką reiškia skaitmeninis balansas, kiek yra sveika būti virtualiame pasaulyje, neatitrūkstant nuo realybės“, – sakė J. Šovienė. Anot jos, vyresnio amžiaus mokiniai projekte dalyvauja kaip senjorų mokytojai. „Raginame mokinius ir artimame giminės rate mokyti skaitmeninių įgūdžių savo artimuosius: senelius, prosenelius. Juk gyvename skaitmeninės revoliucijos laikotarpiu“, – pasakojo J. Šovienė.
Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė J. Šovienė „Vaivorykštėje“ susirinkusiems mokiniams atvirai prisipažino, kad būdama moksleivė negalėjo pakęsti mokyklos, nors mokėsi labai gerai. Tačiau jai nepatiko bandos jausmas, stigo kūrybiškumo, kritinio mąstymo skatinimo. Kaip asmenybei jai labai daug davė jos pomėgis – šachmatų būrelis, kurį lankė dešimt metų. „Būtent šachmatų treneris suformavo užsispyrimą siekti tikslo ir nepasiduoti iki paskutinės akimirkos“, – įsitikinusi Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė, keturių vaikų mama. Moteris atvirai sakė, kad dar 11-oje klasėje blaškėsi ir nežinojo, kokiu profesiniu keliu pasukti. Net buvo sugalvojusi tapti krepšių iš vytelių pynėja, lankė ir tokio pobūdžio būrelį. Būdama 18 metų kaimo mokykloje pradėjo dirbti matematikos mokytoja, nes šis dalykas jai gerai sekėsi, tačiau nusprendė, kad mokykloje nenori dirbti ir labiau prie širdies – teisininkės kelias. „Po blaškymosi periodo dabar jau esu baigusi porą universitetų, kur studijavau teisę, verslą. Taip pat baigiau porą kolegijų, ir šiuo metu dar studijuoju, šį kartą – skaitmeninę verslo transformaciją. Tad neišgyvenkite, jei dabar ir Jūs dar nežinote, kur studijuosite ir ko norite iš gyvenimo“, – kalbėjo J. Šovienė.
Prieš eidama Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pareigas ji trejus metus dirbo Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiąja patarėja teisės klausimais. Prieš tai apie 20 metų dirbo Konkurencijos taryboje – buvo teisės departamento vadovė, pirmininko pavaduotoja. Prezidento dekretu apdovanota valstybės apdovanojimu – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu – už svarų indėlį ginant sąžiningą konkurenciją (2018 m.).
Mažas miestas – ne nuosprendis
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinės sekretorės pavaduotojo T. Lamanausko karjeros kelias ne mažiau įdomus. Jis gyveno Gargžduose, „Minijos“ progimnazijoje baigė pradines klases. „Visada malonu čia sugrįžti, kur mano šaknys, mano tėvai. Prisimenu, mano pusbrolis sakydavo, kad Gargždai yra kaimas, gali būti geras, bet… Tai man davė užsispyrimo, jei gali būti geras Gargžduose, gali būti geras visur. Norėjau tai įrodyti. Dar studijuodamas teisę atkreipiau dėmesį, kiek daug Konstitucinio Teismo teisėjų yra iš mažų miestelių“, – pastebėjo T. Lamanauskas. Jis mokiniams sakė, kad jo karjeros kelias yra kupinas lemtingų atsitiktinumų, kurie jį vedė dabartinių pareigų link.
T. Lamanauskas yra sukaupęs didžiulę patirtį informacinių ir ryšių technologijų srityje. Jis anksčiau vadovavo ITU korporatyvinės strategijos padaliniui, pastaraisiais metais šioje organizacijoje dirbo specialiuoju patarėju krizių strategijai (COVID-19 klausimais) bei partnerystės iniciatyvoms. T. Lamanauskas taip pat buvo Bahreino Karalystės telekomunikacijų reguliavimo tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Didžiosios Britanijos Mergelių Salų telekomunikacijų reguliavimo komisijos generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu, po to tapo Vanuatu Respublikos premjero tarnybos IRT politikos patarėju.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinės sekretorės pavaduotoju T. Lamanauskas paskirtas 2023–2026 metų kadencijai. Tai pirmas kartas, kai Lietuvos atstovas išrenkamas į tokias aukštas pareigas Jungtinių Tautų Organizacijoje.
Padėjo atsakomybė ir atkaklumas
Jau ne pirmą kartą Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje viešėjo ir su mokiniais bendravo SEB banko vadovė S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Šiame banke ji savo kelionę pradėjo prieš 25-erius metus. Prireikė 21 metų, kol tapo banko vadove. „Nelabai svarbu, kur yra tavo startinė pozicija, žymiai daugiau reikšmės turi tavo atsidavimas, smalsumas. Mokslas ir žinios mano šeimoje visada buvo didžiulė vertybė. Mokydamasi Klaipėdos universitete buvau viena iš pažangiausių. Tuometis Vilniaus bankas skyrė šešias stipendijas metams: trims studentams iš Vilniaus, trims iš Klaipėdos. Vieną iš jų gavau ir aš“, – prisiminė S. Gutauskaitė-Bubnelienė. Anot jos, buvo noras atsidėkoti, atsakomybė atidirbti, tad po trečiojo kurso atėjo į banką, Klaipėdos filialą, atlikti praktiką. Šiam darbui atsidavė 100 proc., daug bendravo su darbuotojais, vaikščiojo po skyrius, atliko konkrečias jai paskirtas užduotis, tad namo grįždavo visiškai išsisėmusi. Tačiau patirties bagažas su kiekviena diena vis pilnėjo. „Džiaugiuosi, kad ir dabar SEB banke turime vadinamąją „Jaunimo laboratoriją“, priimame apie 100 studentų praktikai, dalis jų lieka dirbti“, – pasidžiaugė banko vadovė.
Po atliktos praktikos ji išvyko studijuoti į Suomiją, ten sulaukė skambučio iš banko ir kvietimo vėl padirbėti. „Pasakiau, kai grįšiu, būtinai ateisiu. Tačiau susiklostė įdomi situacija: grįžusi turėjau pasirinkimą, ar eiti dirbti į banką, kur būčiau priimta laikinai, kol darbuotoja yra vaiko priežiūros atostogose, arba eiti dirbti į vieną iš uosto įmonių, kur pareigos nuolatinės ir atlyginimas geresnis. Pasirinkau rizikingesnį sprendimą – banką, kuris į mane investavo. Tai – vertybinis požiūris“, – neabejoja moteris. Pradžioje ji dirbo klientų aptarnavimo specialiste, po to pozicijos vis keitėsi, išbandė praktiškai visas sritis, išskyrus IT. Kažkada ji buvo ir jauniausia SEB banko filialo vadovė, vadovavo Mažeikių filialui, kur nuvedė drąsa ir smalsumas. „Norėjau pasitikrinti, ar man priimtinos vadovavimo pozicijos. Atsimenu, kad tekdavo dirbti ir iki pusės devynių vakaro, net šalia banko išsinuomojau butą, kad būtų galima sutaupyti laiko. Vėliau vadovavau jau vienai dukterinei banko įmonei. O grįžusi į banką prieš trejus metus buvau paskirta banko vadove“, – ilgą karjeros kelionę prisiminė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Dirbtiniam intelektui reikia žmogaus
Kalbėdami apie ateities profesijas svečiai pabrėžė, kad didelės dalies profesijų, kokios bus ateityje, dar neįmanoma įvardinti. Tačiau neabejojama, kad ypatinga svarba bus teikiama informacinių technologijų, inžinerijos specialybėms. Sparčiai besivystantis dirbtinis intelektas jau dabar yra neatsiejama kasdienybės dalis. „Tačiau geriau seksis tiems, kurie turės tas savybes, kurios mus skiria nuo robotų. Tai yra kritinis mąstymas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, kūrybiškumas“, – pabrėžė Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė J. Šovienė.
Galimai greitai robotai jau vaikščios gatvėmis, prieš kelias savaites Elonas Muskas užsiminė, kad sparčiai žengia pirmyn robotų paleidimo į rinką srityje, kad, pavyzdžiui, už naujo automobilio kainą žmonės galėtų įsigyti robotą. Neabejojama, kad jie ateityje atliks daug funkcijų. „Pavyzdžiui, mokykloje robotas mokytojas galėtų išdėstyti temos teoriją, o įprastas mokytojas galėtų teikti daugiau individualizuoto mokymo, pritaikyto kiekvienam vaikui“, – svarstė J. Šovienė.
SEB banko vadovė patikino, kad dirbtinis intelektas labai palengvins darbą, tačiau kiekvienu atveju visada reikės žmogaus, kuris sugeneruotų užduotis, mokėtų interpretuoti rezultatus ir suprastų, ar jie teisingi. „Pavyzdžiui, banke turime dirbtinio intelekto įrankių, kurie mums leidžia identifikuoti sukčius, tačiau darbuotojas turi analizuoti, ar dirbtinio intelekto išvada yra teisinga, ar sukčiai nekuria naujų schemų, ar nereikia naujo algoritmo. Tad žmogaus įsikišimo vis tiek reikės daugeliu atvejų“, – kalbėjo SEB banko vadovė.
Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos generalinės sekretorės pavaduotojo T. Lamanausko teigimu, technologijos yra tiesiog įrankis kažkam pasiekti, dirbtinį intelektą reikėtų demistifikuoti, juk jis veikia ir automobiliams išvažiuojant iš automobilių stovėjimo vietų, kai automatiškai nuskaitomas numeris, dirbtinis intelektas veikia ir socialiniuose tinkluose, kai jums taikliai prie veido pridedamos ausytės ir pan. „Kad ir kiek pažengtų technologijos, išliks ir gyvo bendravimo poreikis. Jogos instruktorių, asmeninių trenerių profesijos bus populiarios. Psichoterapija, psichologija – dirbtinis intelektas to nepakeis“, – mąstė T. Lamanauskas.

Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.