Karjeros specialistė nurodė, kada jaunuoliai turėtų pradėti galvoti apie karjerą

Dešimta klasė – tai metas, kai jaunuoliai stovi kryžkelėje. Nuo apsisprendimo, kuriuos dalykus jie mokysis paskutinius dvejus mokslo metus, priklauso ir egzaminų pasirinkimas. Karjeros specialistai pastebi, kad dažnai paaugliai renkasi lengviausią kelią. Ir tai, anot jų, yra didelė klaida, kuri vėliau gerokai susiaurina profesijų pasirinkimą.

Kaip teisingai išsirinkti pasirenkamuosius dalykus, kai dar nesi apgalvojęs savo karjeros kelio? Kokius namų darbus privalu pasidaryti, pasirenkant individualų ugdymo planą?

„Dažnas dešimtokas galvoja – pasirinksiu tai, kas man sekasi arba nesirinksiu istorijos, nes sunku mokytis datas, todėl geriau imsiu filosofiją. Bet ateina dvylikta klasė ir tada paaiškėja, kad be istorijos egzamino jie negalės pretenduoti į kalbų grupių, pedagogikos ar sociologijos studijų programas. Jaunuoliai taip pat vengia biologijos ir fizikos, tačiau dažnai nesusimąsto, kad atsisakydami fizikos, užsidaro kelius į inžinerines specialybes, o be biologijos neįstos į psichologiją ar mediciną“, – pasakoja „Spotiself“ karjeros konsultantė, edukologė Daiva Šilienė.

Dažnas pasiduoda aplinkos spaudimui

Mokyklos atstovai pastebi, kad dešimtoje klasėje, ką norės studijuoti po mokyklos, žino vos pusė mokinių, tačiau kitos pusės mokinių karjeros kelias gana miglotas.

„Mes mokykloje skatiname vaikus jau nuo pirmos klasės galvoti, kas jiems patinka, stebėti, kas geriau sekasi. Sunkiausia yra su uždaro būdo vaikais, kuriuos ne visada pavyksta prakalbinti ir juos „išgliaudyti“.  Pastebėti mokinių  stipriąsias ir silpnąsias puses padeda  psichologų sukurtas savęs pažinimo testas. Šį įrankį mes vaikams siūlome išbandyti jau nuo aštuntos klasės“, – pastebi Skuodo rajono Ylakių gimnazijos pavaduotoja ugdymui Vilma Taurinskaitė.  

Karjeros konsultantė D. Šilienė teigia, kad dešimtoje klasėje mokiniai priima pirmą rimtą sprendimą dėl savo ateities ir neapgalvotas pasirinkimas vėliau gali uždaryti daugybę durų. Pirmiausia, ji pataria pasidomėti universitetų, kolegijų ar profesinių mokyklų studijų programomis ir priėmimo sąlygomis.

Didžiausia klaida, kurią daro mokiniai, galvodami apie savo karjeros ateitį – pasiduoda aplinkos spaudimui. Tėvai dažnai siūlo savo vaikams specialybes, kurios, jų supratimu, garantuoja geras pajamas – tai medicina, teisė, informacinės technologijos, inžinerija bei duomenų analitika.

„Pastaruoju metu visi kalba apie didelį inžinierių trūkumą ir jų aukštas algas – net iki 9 tūkst. eurų. Tėvai tai išgirdę dažnai spaudžia savo vaikus galvoti apie šią profesiją. Kas nutinka? Vienuoliktoje klasėje jaunuolis pradeda mokytis fizikos, kurią jis sunkiai geba suprasti net su korepetitoriaus pagalba. Dvyliktoje klasėje paaiškėja, kad vaiką domina visai kiti dalykai, pavyzdžiui, žurnalistika ar pedagogika, tačiau individualų ugdymo planą jis jau būna susidėliojęs visiškai kitaip. Tiesa, mokinys turi galimybę keisti pasirinktus mokymosi dalykus būdamas tiek vienuoliktoje, tiek dvyliktoje klasėje, tačiau, kai pamato, kiek tektų iš naujo mokytis, motyvacijos lieka labai nedaug“, – istorijomis iš savo patirties dalinasi D. Šilienė. 

Pastebima ir nauja tendencija – pastaruoju metu tarp jaunuolių pasirinkimų vis dažniau atsiranda pedagogika ir Azijos šalių kalbos – korėjistika ir japonologija. Pastarąjį pasirinkimą jaunuoliai motyvuoja noru keliauti ir didesnes galimybes susirasti darbo. 

Kaip išsiaiškinti stipriausias savybes?

Karjeros konsultantė sako, kad pasirinkimas turėtų prasidėti nuo savęs pažinimo ir stipriųjų savybių įsivertinimo, o tai padaryti dažnai būna sudėtinga. Jaunuoliai kur kas lengviau įvardina tai, ką reikia tobulinti, pavyzdžiui – tinginystė, prasta motyvacija ir jautrumas. Tuo tarpu stipriomis savybėmis jie dažnai įvardija gebėjimą bendrauti, mokėjimą išklausyti, planuoti laiką, paskirstyti užduotis ir norą būti lyderiais.

Tuo tarpu Skuodo rajono gimnazijos atstovė pastebi, kad neretai jaunuoliai pervertina savo gebėjimus ir turimas savybes.

„Tikrai nemažai tokių, kurie sako – aš viską apie save žinau. Tačiau pasidaro „Spotiself“ savęs pažinimo testą ir supranta, kad tas įsivaizdavimas ir reali situacija gerokai skiriasi. Labiausiai vaikai laukia tos dalies, kai pagal jo asmenines savybes ir gebėjimus testo gale yra pasiūlomos labiausiai jam tinkančios TOP 5 profesijos. Jei tarp jų būna ta, apie kurią jis galvoja, pasitvirtina, kad eina teisingu keliu. Jei ne, tuomet kartu ieškome atsakymų, ko trūksta, kokias savybes ar įgūdžius reikia tobulinti“, – sako V. Taurinskaitė. 

Karjeros konsultantė akcentuoja, kad testų yra įvairių ir jį renkantis svarbu, kad jis būtų moksliškai pagrįstas ir patikimas, o mokinys į klausimus atsakytų sąžiningai – koks jis yra iš tiesų, o ne kokiu norėtų būti. Paprastai visi vaikai būna pagalvoję ar pasvajoję apie tam tikras profesijas. Tuomet svarbu paanalizuoti, ar jų savybės tikrai tinka toms profesijoms ir ką konkrečiai veikia dominančios profesijos atstovai.

„Viena mergina, kurią konsultavau, akcentavo savo jautrumą ir buvo pasirinkusi veterinarijos specialybę. Pabandėme šią svajonę perkelti į realybę ir pasižiūrėti, kaip atrodytų darbo diena veterinarijos klinikoje. Greitai ji suprato, kad tektų daryti sunkias operacijas, kartais – užmigdyti gyvūnus. Tai visiškai nesuderinama su jos jautrumu. Kitas jaunuolis pabrėžė, kad jam labai svarbios taisyklės ir aiškus dienos planas. Jis svajojo tapti aktoriumi, tačiau paaiškėjo, kad šis profesijos pasirinkimas visiškai nesiderina su jo poreikiu žinoti, kas laukia rytoj“, – pasakoja „Spotiself“ karjeros konsultantė.

Daug ką sufleruoja pomėgiai

D. Šilienė atkreipia dėmesį, kad asmenybės ir karjeros testas yra tik pirmas žingsnis, renkantis individualų mokymosi planą. Norint toliau sėkmingai eiti savo svajonių profesijos link, ji pataria pasinaudoti programomis, kurios leidžia įgyti reikiamų kompetencijų bei dar geriau pažinti save.

„Dešimtokui nuspręsti, ką tiksliai jis nori veikti gyvenime, yra sudėtinga. Mes, suaugę, ne visi tai galime padaryti. Dažnai atkeliauja vaikas ir sako – aš apie save nieko nežinau. Kartais užtenka klausimą pasukti kitaip ir jis pradeda pasakoti apie savo pomėgius, kas jį „veža“ mokykloje, ką veikia po pamokų. Viena mergina galvojo apie ekonomiką, tada išsipasakojo, kad visą laisvalaikį skiria rašymui. Paprastai vaikai iš pradžių pasako tris profesijas, kurias jiems būna „primetusi“ aplinka ir tik tada kalba apie slaptus savo norus. Dažniausiai apie tai, ką kalbama nedrąsiai, ten ir reikia ieškoti atsakymų“, – pastebi „Spotiself“ karjeros konsultantė, edukologė Daiva Šilienė.

Kalbant su vaiku tiek apie pasirenkamuosius dalykus, kurių jis mokysis vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse, tiek apie karjeros kelią, labai svarbu negalvoti, kad tai viso gyvenimo sprendimas. Ekspertai taip pat akcentuoja, kad šiandieninėje švietimo sistemoje jau yra sukurti išmanūs sprendimai, kurie ne tik palengvina mokinio kelią, galvojant apie ateitį, bet ir suteikia mokyklai galimybę efektyviai valdyti ugdymosi procesą. 

„Jei tokius įrankius būtume turėję gerokai anksčiau, daugelis žmonių savo karjeros kelią būtų atradę  greičiau ir be didelių klajonių. Nemažai Lietuvos mokyklų jau pasitelkia modernią sistemą, kuri apima visus svarbiausius ugdymo proceso aspektus: nuo karjeros pasirinkimo ir skaitmenizuotų egzaminų iki individualiai pritaikytų ugdymo planų formų, kompetencijų ugdymo su dirbtinio intelekto pagalba ir nuolatinės mokinio pažangos stebėsenos“, – pasakoja D. Šilienė.

Anot jos, gyvename dinamiškoje visuomenėje, todėl prognozuojama, kad dabartiniai jaunuoliai per savo gyvenimą profesijas keis 5-6 kartus. 

Pranešimas žiniasklaidai