„Kas po to?“ – puikios pamokos jaunų jauniems

Moksleiviai domėjosi „Technariumo“ išradimais.

Šeštadienį pirmą kartą Gargžduose vyko originalus profesinio orientavimo renginys moksleiviams „Kas po to?“ Smagu tai, kad mokiniams apie profesijų pasirinkimą pasakojo ne suinteresuoti kuo daugiau studentų į savo aukštąsias mokyklas „užverbuoti“ dėdės ir tetos, o mokslo ir karjeros aukštumų jau pasiekę jauni aktyvūs gargždiškiai. Nuoširdžių pokalbių forma perduota jų įdomi patirtis, tikėtina, ne vienam moksleiviui padėjo apsispręsti arba bent rimtai pagalvoti, kuo bus po to, kai baigs mokyklą.

Gyvenimo kryptys – žodžiu ir internetu

Gargždų kultūros centre vykusio nestandartinio formato renginio nepraleido apie pusantro šimto moksleivių. Mažoka. O vertėjo ateiti. Bet patys kalti – teks laukti kitų metų. Mat pirmasis blynas neprisvilo, ir rengėjai žadėjo tęsti šį įdomų jaunimo renginuką.

Atėjusieji galėjo pasirinkti, kokiomis temomis klausysis pranešimų. Daugelis domėjosi ne viena tema, ir tai rodė, jog apsisprendusiųjų kuo būti, čia – mažuma. Labiausiai moksleivius domino socialiniai mokslai, po to verslas, menai, inžineriniai mokslai, komunikacija, informacinės technologijos (IT), biomedicina ir mažiausiai – fiziniai mokslai. Apie šios krypties studijas ir profesijas visą dieną bendrojoje salėje ir atskirose sekcijose pagal temas atvirai savo patirtimi dalijosi 28 jaunieji gargždiškiai, miesto mokyklų absolventai. Vienas pranešėjų su auditorija kalbėjosi per skaipą tiesiogiai iš Londono. Dar daugiau: pranešimus ir diskusijas buvo galima tiesiogiai stebėti per „Delfi.tv“, taip pat peržiūrėti renginio įrašus „Youtube“. Ir tai buvo padaryta šimtus kartų!

Įdomios ir pertraukos

Pertraukų metu jaunimas gyvai dalijosi įspūdžiais prie rėmėjų padovanotos kavos ir užkandžių ar jaukiai įsitaisę sėdmaišiuose.

Taip pat visi galėjo pabendrauti su fojė įsikūrusiais „Jaunimo linijos“ savanoriais, susipažinti su kūrybingais „Robotikos mokyklos“, „Technariumo“ vyrukais, apžiūrėti jų sukurtus įrenginius, įsiamžinti „Facebook“ „Bangos“ laikraščio ir portalo „Mano Gargždai“ sienoje po vieną ir su draugais, pažaisti profesinį „Twister“ žaidimą bei gauti informacinių renginio rėmėjų – rajono laikraščio „Banga“ ir portalo „Mano Gargždai“ įsteigtų prizų. Pasižvalgius po visas renginio erdves buvo akivaizdu, kad čia tikrai niekas nenuobodžiauja.

Pagrindinis „Kas po to?“ renginio moto: moksleivi, rinkdamasis gyvenimo kelią, profesiją, pirmiausia klausyk savo širdies balso, dėk visas pastangas ir nebijok būti netobulas – žinok, sėkmės istorijos irgi neapsiėjo be ašarų.

Studijos rūpi jau dešimtokams

Renginyje sukinėjosi nemažai „Vaivorykštės“ gimnazistų. Pakalbinti vienuoliktokas Matas Liutikas ir dešimtokas Marius Bertulis įsitikinę, kad jiems pats laikas domėtis būsimomis studijomis. Vaikinai sakė, jog mokosi neblogai, tačiau galėtų ir geriau. „Esame iš tų gabiųjų tinginių“, – juokavo abu.

Matą sudomino IT technologijos ir inžinerija, Marių – socialiniai mokslai ir verslai. Į klausimą, ar jau žino, kas nori būti, Matas atsakė, jog jam ir patinka, ir sekasi tikslieji mokslai. „Būtent čia išgirdau, kad visur labai trūksta tokių specialistų, tad jau aišku, ką studijuosiu“, – sakė Matas.

„Kiekviena nauja diena yra tam, kad būtum geresnis negu buvai vakar. Arba tobulėji, arba degraduoji. Mes stengiamės tobulėti, ypač gilinamės į informacines technologijas. Kur ir ką studijuosiu, dar nenorėčiau atskleisti. Mano laimė mėgsta tylą“, – vaizdingai pakomentavo Marius.

Trys dešimtokės gimnazistės Julija, Rugilė ir Egidija taip pat buvo patenkintos renginiu. Pasak merginų, tokia informacija reikalinga kaip oras, nes jau dabar nerimauja dėl savo ateities, kuomet užvers mokyklos duris. Julija ir Rugilė susidomėjo verslu, biomedicina, Egidija – menais, dizainu. Mergaitės sakė norėsiančios studijuoti tik Lietuvoje, norėtų profesijos, susijusios su chemija, gamtos mokslais, laboratoriniu darbu, įvairiais tyrimais.

„Nerealūs buvo pranešimai, labai ačiū organizatoriams. Itin įdomu buvo pasiklausyti minčių apie savanorystę. Pagalvojom, jei mes niekur toli neišvažiuosime, galėtume gelbėti žmoniją kurdamos naujus vaistus čia“, – šmaikštavo gimnazistės.

Ragino žvelgti plačiau

Jau pati renginio pradžia nuteikė nuotaikingai. Organizatoriai surengė linksmą klausimų mankštelę apie mokyklos kasdienybę ir buvo daug juoko, kai vos ne visi prisipažino bėgę iš pamokų ir dėl to neverkę, arba specialiai namie auginę pelėsį dėl biologijos pamokos.

Pirmieji pranešimai didžiojoje salėje tarsi atvėrė vartus į platųjį pasaulį. Neringa Stroputė, organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė, pasidalijo svarbia informacija, kokių profesijų nesirinkti, jei nenori papildyti jaunų bedarbių armijos gretas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Vertas dėmesio pranešėjos pateiktas faktas, jog Lietuvos darbo biržos didžioji jaunų klientų dalis – socialinius mokslus baigę asmenys, kurių maždaug pusė – verslo vadybos ir administravimo absolventai. Gi finansų, pardavimų, IT technologijų ir kitose srityse kvalifikuotų darbuotojų trūksta. N. Stroputė pastebėjo, kad verta mokytis Skandinavijos kalbų, mąstyti apie įsidarbinimą užsienio kapitalo įmonėse, imtis naujovių – socialinio verslo. Ji pati daug keliavo, mokėsi, kol atrado mėgstamą veiklą, grįžo į Lietuvą, nes jaučia prasmę čia gyventi ir dirbti.

Kita pranešėja, psichologė Gabija Čeledinaitė papasakojo, kaip ieškojo savęs, net išbandė 600 km piligriminę kelionę pėsčiomis. Sunkus tas savęs pažinimo kelias… Bet tik tada, kai žinai, ko nori, gali veikti. Tik būk pats savimi ir turėk ilgalaikį tikslą – nesvarbu, koks jis: uždirbti daug pinigų, pelnyti žmonių pagarbą ar išgelbėti pasaulį. Dar svarbu įvertinti savo resursus ir už savo sprendimus prisiimti visišką atsakomybę, teigė jaunoji psichologė.

Neužstrigti mokyklos rutinoje

Apie tai, kad savanorystė gali padėti surasti mėgstamą veiklą, įtaigiai papasakojo anglų kalbos mokytojas, savanoris Saulius Varnelis, kurį moksleiviai apipylė klausimais. Mokykloje užstringame kaip stikliniame burbule, ta pati mokslų rutina, draugai, renginiai. Kartais nebejauti, tobulėji ar stovi vietoje, nes neturi beveik jokių iššūkių. Todėl labai pravartu užsiimti dar kažkokia naudinga veikla už mokyklos sienų – tokiomis mintimis dalijosi S. Varnelis. Būtent ta pirmoji savanorystės patirtis dar mokyklos suole jam pačiam atvėrė neaprėpiamos įdomios veiklos horizontus. Nebūtina iškart pulti gelbėti Afrikos vaikų – savanoriai laukiami ir Gargžduose.

Iš Londono paskambinęs bio­metrinio saugumo specialistas Alesis Novik vaikinų auditoriją tiesiog užbūrė šiais žodžiais: „Pasaulyje žiauriai trūksta IT specialistų. Net vidutinis programuotojas geriau negu joks. Jie puikiai uždirba. Tai pati perspektyviausia specialybė, mokykitės, nebūtinai užsienio universitetuose, Lietuvos aukštosios mokyklos – ne ką blogesnės. Bet visur reikia dar papildomai patiems mokytis programinės kalbos. Aš irgi mokiausi ir dabar esu labai patenkintas savo pasirinktu keliu“, – sakė A. Novik.

Įdomius pranešimus skaitė iš užsienio grįžusi sveikos mitybos specialistė Deimantė Rapalytė, chirurgas rezidentas Vilius Syminas, gabus inžinierius Karolis Beniulis, sukonstravęs pirmąjį Lietuvoje sportinį elektromobilį, žurnalistė Giedrė Armalytė, vaizdo įrašų kūrėjas Saulius Balčiūnas ir kiti talentingi gargždiškiai, savo istorijomis turbūt paskatinę ne vieną moksleivį drąsiai siekti savo svajonių.

Jaunimui reikia gerų pavyzdžių

Kas tie šaunuoliai, kurie sumanė šį renginį? Tai Rasa Syminaitė, Vytautė Vilutytė ir Laurynas Rekašius – greita ir kūrybinga komanda. Atrodo, šiuolaikinis jaunimas labai pragmatiškas, be užmokesčio piršto nepajudins, o štai kažkas ima ir sulaužo šią įsišaknijusią nuostatą. Ši trijulė per kelis mėnesius sugebėjo sukviesti visą būrį bendraminčių, surasti rėmėjų ir suorganizuoti puikų renginį. Pakalbinome pagrindinę koordinatorę Rasą ir su rėmėjais dirbusį Lauryną.

Kokia jums patiems iš to nauda? Juk renginys nemokamas?

Rasa: „Užtat moralinė nauda yra labai didelė. Aš pati, baigdama mokyklą, gavau „Mars Lietuva“ piniginę premiją, inicijuotą „Bangos“ redakcijos, todėl norėjosi ir sugrąžinti kažką naudingo į namus, pasidalinti tuo sukauptu žinių bagažu su kitais.“

Kaip kilo toks sumanymas?

Rasa: „Dar puikiai prisimenu save, savo bendraamžius mokykloje, kaip buvo sunku apsispręsti, kuriuo keliu pasukti. Labai lengva pasiklysti, kai visi turi skirtingas nuomones: tėvai, mokytojai, draugai. Tiesiog sutrinki, neturi su kuo palyginti, nes matai tik tai, ką dirba tavo tėvai. O dar tas visuomenės spaudimas, sėkmingų istorijų, karjerų kultas… Kam nepasiseka, tas jaučiasi nevykėlis, puola į depresijas, net savižudybes… Taip neturėtų būti. Mūsų pagrindinis tikslas ir buvo toks – suburti grupę sėkmingų žmonių, kad jaunimui jie atskleistų užkulisius – kelias į sėkmę nėra lengvas, laukia daug išbandymų. Norėjosi, kad jaunimas kitaip pažvelgtų į savo ateitį. Būtina juos padrąsinti, parodyti, kad gyvenime yra daug kelių, pavyzdžių, nebūtina atkartoti artimųjų patirtį, gali rinktis pats, dirbti laisvai samdomą, kūrybinį darbą, ką tik tu nori.“

Laurynas: „Man mokantis mokykloje nebuvo sunku apsispręsti, ką veiksiu toliau, tačiau mačiau, kaip sunku kitiems. Dabar 12 klasėje mokosi mano sesuo, jai tai dabar labai aktualu, kaip ir kitiems jauniems žmonėms. Surinkome profesionalų, aktyvių gargždiškių komandą, kurie yra baigę studijas, jau kažką pasiekę, dar jauni, iki 30 metų, gerai prisimenantys, kaip jautėsi mokyklos suole. Toks jaunimo pasidalijimas patirtimi yra pirmas bandomasis projektas Gargžduose, tikimės jį tęsti.“

Kaip surinkote tokią šaunią komandą?

Rasa:  „Rinkome per rekomendacijas, internetinę informaciją, kas kokiose srityse yra stiprūs. Iš pradžių manėme, kad mokykloje padarysime trumpą, bet efektyvų renginuką. Kai ėmėmės organizuoti, renginys smarkiai ėmė plėstis. Džiugu, kad iš kviestųjų pranešėjų atsisakė tik vienas kitas, ne vienas atvažiavo iš Vilniaus ir sakė, kad kviestume ir kitais metais. Džiugu, kad suradome rėmėjų, labai jiems ačiū. Tiesiog visi mes mylime Gargždus, esame savo miesto patriotai. Kaip smagu, kad paprašius šeštadienio rytą padėti sunešti sėdmaišius ar kėdes renginiui atskrieja atsakymas – viską padarysime dėl Gargždų. Beje, kvietėme ne tik gargždiškius moksleivius, bet, pavyzdžiui, iš Vėžaičių nesulaukėme.“

Laurynas: „Aišku, tikėjomės daugiau dalyvių, bet tie, kurie atėjo, yra daugiausia motyvuoti, jiems labiausiai ir reikėjo tų žinių.“

Kuo jūs patys užsiimate gyvenime?

Rasa: „Aš aukštuosius mokslus baigiau prieš pusantrų metų, esu laisvai samdoma marketingo konsultantė, vykdau įvairius projektus, su draugais esame įkūrę videokomunikacijų agentūrą Vilniuje.“

Laurynas: „Anksčiau dirbau Laisvosios rinkos instituto ekspertu. Dabar pakeičiau karjeros kryptį, esu „Western Union Lietuva“ didžiųjų duomenų analitikas verslo srityse.“

Dėmesio, „Bangos“ prizų laimėtojai!

Renginyje „Kas po to?“ prie feisbuko sienelės fotografavusieji ir daugiausia „Bangos“ skaitytojų „patinka“ surinkusieji dalyviai Rimantė Viskantaitė, Povilas Kelbauskis, Algirdas Petravičius laimėjo „Bangos“ laikraščio marškinėlius ir rašiklius.

Prizus galima atsiimti „Bangos“ redakcijoje. Informacija tel. 8 614 77906.

Jolanta BENIUŠYTĖ

Vytauto BUTKAUS nuotr.