Kasdami tvenkinį rado kvailių aukso

Prieš paspirdami akmenį, turėtumėte atidžiau į jį pažiūrėti. Tuo įsitikino baitiškis, kuris kasdamas tvenkinį rado mistiškai žibantį granito gabalą. Auksą ar žalvarį primenantys žėručiai šeimininką sudomino – ar tik nebus akmuo neeilinis?

Iš laikų, kai Lietuvą dengė jūra

Baičiuose su kompanija tvenkinį kasęs Tadas įdomųjį akmenį rado maždaug 5 metrų gylyje. Tačiau regis niekuo neišsiskirianti ir į granitą panaši uoliena suspindo. Pažvelgus atidžiau buvo matyti, kad akmuo nusėtas gelsvu žėrinčiu dariniu.

Įdomumo dėlei akmeniu pasidomėti pasiūlyta „Bangos“ žurnalistams. Daugiau kaip 1000 įvairiausių akmenų kolekciją sukaupusi „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokytoja, geologų būrelio vadovė Sigita Ivanauskienė greit nuramino – tauriųjų metalų akmenyje nėra. Be to, tai ne granitinis akmuo, o klintis. Nors ši išties sunki, pedagogė įsitikinusi, jog kelis šimtus milijonų metų po žeme buvusi uoliena, matyt, buvo labai suspausta. Klinties hipotezę iškart patvirtino tai, kad ant jos buvo likę jūros kriauklyčių įspaudai. Užpylus skiesto druskos rūgšties tirpalo, akmuo ėmė putoti – tai irgi būdinga klinčiai.

Geltonas blizgutis, kuris spindi akmenyje, – ne auksas ir ne žėrutis, o piritas. „Tai organinės kilmės nuosėdinė uoliena, kitaip žinoma kaip geležies sulfidas (FeS2). Jų daugiau randama Kazachijoje, Armėnijoje, Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse, kuriose daugiau magminių reiškinių. Pas mus magminės uolienos yra maždaug 2 kilometrų, kai kur – apie 300 metrų gylyje. Pati klintis likusi iš tų laikų, kai Lietuvos dugnas buvo jūra. Tai yra keli šimtai milijonų metų“, – apie užsigulėjusį akmenį ir pirito kilmę pasakojo S. Ivanauskienė. Anot jos, rasti pirito liekanų 5 m gylyje nėra stebuklas.

Žiba dažname kieme

Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos geologų būrelio vadovė S. Ivanauskienė muziejuje turi keletą auksą primenančio pirito pavyzdžių. „Piritas dar vadinamas ugnies akmeniu. Įprastai jis būna kvadratinės formos“, – rodydama į Geologijos muziejuje turimus pirito pavyzdžius pasakojo ji. Tačiau šviesiai gelsvi žėručiai, kyšantys iš akmens, klaidina daugelį, nenusimanančių geologijoje. Esą piritas net pramintas kvailių auksu. Mat įprasto aukso akmenyse ieškoti neverta.

Paklausta, ar akmuo būtų vertingas muziejui, S. Ivanauskienė patikino, kad materialiai jis nevertingas. „Tačiau vien tai, kad akmuo sukėlė tokį susidomėjimą ir atsidūrė „Bangoje“, jau verta dėmesio. Mielai priimtume“, – šypsojosi uolienų specialistė.

Tiesa, kvailių auksu žibančių akmenų gali ritinėtis ir jūsų kieme – tik atidžiau pažvelkite. Jų nevertėtų numesti į šalį, mat senovėje žmonės tikėjo, kad tai galingas apsaugos akmuo. Piritas laikytas talismanu, ginančiu nuo blogio, neutralizuojančiu negatyvias energijas, primenančiu šiltas ir laimingas meilės akimirkas, padedančiu susirasti draugų. Net padedančiu atrasti paslėptus talentus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content