Kasdieniuose juokeliuose vis dar apstu neapykantos kalbos
Retai susimąstome, kad beveik kasdien tampame neapykantos kalbos liudytojais. O gal net ir skleidėjais. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič teigimu, labai dažnai žmonės neidentifikuoja neapykantos kalbos, kai juokaujama apie lyčių skirtumus ar stereotipines savybes.
Ar „boba“ – tinkamas žodis?
„Vairuoja kaip boba“. „Ko norėti, juk boba prie vairo!“ „Važiuoji kaip boba!“ Tai – vis gana dažnai vartojami posakiai.
„Mes net nesusimąstome, jog tokie posakiai formuoja aiškų požiūrį į kitą lytį, yra menkinantys ir tampa neapykantos kalbos dalimi. Deja, su jais užaugo jau ne viena karta, taip šiandien „pajuokauti“ gali ir jauni žmonės. Pokyčių, be abejo, yra, tačiau jie labai lėti. O nagrinėjant moterų vairavimo įgūdžius, matyti, kad statistiškai daugumą eismo įvykių sukelia vyrai. Taigi posakis neturi pagrįsto pagrindo. Tačiau net jeigu ir turėtų, ar vyrai turi analogišką, juos tokia neigiama konotacija apibūdinantį žodį? Turbūt ne“, – pastebi teisininkė.
Gyvuoti neapykantos kalbai leidžia… tolerancija?
Šie posakiai tokie gajūs, kad visuomenė jų net nelaiko neapykantos kalba.
„Seminaruose klausiame auditorijos, ar ji dažnai susiduria su neapykantos kalba. Išgirstame, jog labai labai retai. Tačiau vos paminėjus minėtus posakius, auditorijos reakcija pasikeičia, paaiškėja, kad beveik kiekvienas seminaro dalyvis būna ir girdėjęs tokius posakius, ir netgi pats kartais juos vartojęs“, – sako A. Gaidarovič.
Tokia reakcija ir yra geriausia terpė plisti neapykantos kalbai. Pasak teisininkės, tokiems posakiams ir juokeliams laikas būtų nugrimzti užmarštin. O tai atsitiks tik tuo metu, kai žmonės pradės nebetoleruoti jų.
„Nesitaikstymas su stereotipus skatinančiais juokeliais ar posakiais mažintų jų vartojimą. Tačiau tam reikia labai aiškios reakcijos, neturėtume išgirdę nuleisti negirdomis. Reikėtų atkreipti taip kalbančio asmens dėmesį. Perklausti, kodėl vartoja tokius žodžius. O ypač kontroliuoti savo kalbą turėtų žinomi žmonės bei politikai. Deja, bet vis dar tenka išgirsti taip kalbančius ir juos“, – primena teisininkė
Kaip elgtis pastebėjus tokius atvejus?
ŽEIT atstovų teigimu, pastebėjus neapykantos kalbos atvejus, būtina reaguoti. „Kuo daugiau abejingumo tokiems viešiems pareiškimams ar komentarams, tuo mažiau ir dėmesio skiriama neapykantos kalbos prevencijai. Todėl kviečiame visus, pastebėjusius panašių neapykantos kalbos apraiškų, pranešti ne tik mums, bet ir kreiptis į portalų, kurie skelbia tokius tekstus, redakcijas. Taip pat verta elgtis ir dėl komentarų socialiniuose tinkluose“, – ragina A. Gaidarovič.
- Kas yra neapykantos kalba?
Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
- Kas yra neapykantos kurstymas?
Neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
- Žodžio laisvė ir neapykantos kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau ji numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Publikacija finansuota pagal Europos Sąjungos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietybės programą.
Šioje publikacijoje išreikšta autoriaus nuomonė, jam tenka visa atsakomybė už turinį.
Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.
