Kelias nuo lauko iki vartotojo stalo trumpėja lėtai

Europos Sąjungoje populiarėja trumposios maisto tiekimo grandinės nuo lauko iki stalo. LAMMC Vėžaičių filialas kartu su Latvija ir Švedija vykdo projektą „Vietinės maisto tiekimo grandinės Baltijos jūros regione“. Mokslininkai, ūkininkai, verslo ir politikos atstovai diskutuoja apie kliūtis ir veiksnius, nulemsiančius trumpųjų maisto tiekimo grandinių spartesnį vystymąsi, jų poveikį žmogui, gamtai ir visuomenei.
Tiesiai iš ūkininko rankų
Viskas, kas užauginta kuo arčiau ir suvartota kuo greičiau, turi didžiausią pridėtinę vertę ir ūkininkui, ir sveikatos požiūriu vartotojui. Šviežių ir kokybiškų vietinių ūkininkų užaugintų produktų ieškoma, tačiau mokslininkai pastebėjo, jog ne visi linkę lankytis turguje, pirkti ir vartoti sveikiau užaugintas daržoves, vaisius.
Tradicinis trumpųjų maisto tiekimo grandinių pavyzdys – turgus, kur ūkininkai pardavinėja savo užaugintą produkciją. Pastebima, jog prekyba turguje populiarėja didesniuose miestuose, o atvežusieji į Gargždus pasigenda pirkėjų.
Klaipėdos rajone nemažai smulkiųjų ūkininkų, pas kuriuos užsukus galima nusipirkti daržovių, kiaušinių, paukštienos, pieno ir jo produktų, vaisių, uogų. Pirkėjui tai naudinga, nes turi galimybę susipažinti su aplinka, kurioje ši produkcija užauginta. Pavyzdžiui, nekyla abejonių, kad ūkininkas, laikantis galvijų, amonio salietra nepertręš bulvių lauko.
Kai kurie smulkieji ūkininkai ruošia savo užaugintų daržovių krepšelius ir pristato gyventojams į namus. Norinčiųjų naudotis šia paslauga daugėja.

Vartotojas patiki ne iš karto
Medsėdžiuose įsikūręs Buivydų šeimos mišrus ekologinis ūkis – trumposios maisto tiekimo grandinės dalyvis, tiesiai vartotojui parduodantis jautieną. Sveika, kokybiška mėsa pristatoma vaikų darželiams, restoranams, kavinėms ir gyventojams. „Nuvežti savo užaugintų galvijų mėsą – malonumas: susitinki su virtuvės darbuotojais, pasiteirauji, ar patinka žmonėms iš jos pagaminti patiekalai“, – kalbėjo Vidmantas Buivydas, šio šeimos ūkio įkūrėjas, Klaipėdos rajono ūkininkų skyriaus pirmininkas.
Savo ūkyje užaugintų galvijų mėsą jis savaitgaliais pardavinėja Klaipėdoje, ūkininkų turgelyje prie „Akropolio“. Pasak V. Buivydo, vartotojas atsargus – ne iš karto patiki, kad tai vietinio ūkininko produkcija. „Bet suabejojęs įsitikina, nes ant automobilio nurodytas ūkio adresas, telefonas. Esu viešas asmuo – atsakau už savo produkciją, vartotojas yra saugus, – dėstė galvijų augintojas. – Trumpoji maisto grandinė sunkiai skinasi kelią: ūkininkams, norintiems tiekti produkciją, – dideli biurokratiniai reikalavimai, kurie išvargina.“
Iki praėjusių metų pabaigos buvo galima teikti paraiškas europinei paramai trumpųjų maisto grandinių vystymui. Ja pasinaudoti galėjo smulkieji ir vidutiniai ūkiai, produkcijos gamintojai ar perdirbėjai bei su šios produkcijos realizavimu susiję grandinės dalyviai. Mažiausia parama – 150 tūkst. eurų. V. Buivydas ryžosi teikti paraišką, tačiau tarp laimingųjų nepateko. „Viską darome savo lėšomis, bet reikia plėstis – norėjome paramos įrangai įsigyti, tačiau paramos taisyklės neatitinka realybės. Jas sukūrė miestietis, neįsivaizduojantis, kaip turi funkcionuoti trumpoji maisto tiekimo grandinė, – kalbėjo ūkininkas. – Esu Žemės ūkio ministerijos trumposios maisto grandinės grupės narys. Jos vadovei parašiau laišką, kad pakeistų paraiškų teikimo taisykles, kurios yra per griežtos.“

Įsijungė mokslininkai
Vėžaičių filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ieva Mockevičienė, koordinuojanti trumpųjų maisto tiekimo grandinių projektą, pastebėjo, jog čia surengtuose seminaruose, kur dalyvavo ūkininkai, auginantys, gaminantys ir norintys parduoti savo produkciją, verslo, politikos atstovai, paaiškėjo, kad ši tema labai aktuali. „Pernai pavasarį filiale vykusiame seminare stengėmės išsiaiškinti ne tik moksliniu požiūriu svarbius klausimus, bet ir sužinoti, su kokiomis problemomis susiduriama realybėje, – kalbėjo dr. I. Mockevičienė. – Projektą vykdome su Latvijos ir Švedijos institucijomis ir mokslininkais. Problemos bendros, bet turime daug ko vieni iš kitų pasimokyti: vieni pažengę produkcijos pateikimo, pakavimo srityse, kiti įsibėgėję su pardavimais ar logistikos aspektais.“
Pasak mokslininkės, Lietuvoje aktualiausios problemos – patekimas į rinką, menkas pirkėjų susidomėjimas, nes paprasčiau pirkti parduotuvėje iš užsienio atvežtą produkciją, o ne nuvažiuoti į turgų įsigyti vietinių ūkininkų užaugintos. Mokslo darbuotoją nustebino, jog pasitaiko prekiautojų, kurie gudrauja apsimesdami, kad parduoda vietinę produkciją – apgaudinėja pirkėjus, didindami jų nepasitikėjimą. Be to, yra bendradarbiavimo problemų, valstybės paramos stoka.
Į tolimesnio projekto rengimą turėtų įsitraukti ir Vėžaičių filialo mokslo darbuotojas dr. Gintaras Šiaudinis. Pirminė idėja – parengti internetinę platformą, kuri būtų aktuali Baltijos regiono šalims. Ji turėtų suvienyti ūkininkus, produkcijos pardavėjus, įtraukti valdžios atstovus. „Pažiūrėjus į šią platformą, būtų lengviau suprasti, kaip vystyti pirminę savo idėją, tai yra nuo idėjos iki produkto pateikimo į rinką – tai apimtų produktų gamybą, sertifikavimą, logistinius aspektus, patekimą į rinką, vystant trumpąsias maisto tiekimo grandines, – atskleidė dr. G. Šiaudinis. – Trumposios maisto tiekimo grandinės yra todėl, kad realizavime gali būti tik vienas tarpininkas arba iš viso jo nebūti. Esmė – vengti didelių perdirbėjų ir prekybos centrų. Turime orientuoti žmones ir į sveiką maistą – produkciją be pašalinių priedų, konservantų, be stipraus terminio apdorojimo, pavyzdžiui, išspaustas natūralias sultis užšaldyti ir atšildytas gerti.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.