Klaipėda prašo vietos naujoms kapinėms rajone

93 proc. Lėbartų kapinių ploto jau yra išnaudota ir per kelerius artimiausius metus vietų klaipėdiečių kapams čia nebeliks. Klaipėdos miesto savivaldybė naujoms kapinėms dairosi vietų Klaipėdos rajone. Numatytos devynios vietovės, kuriose galimai galėtų būti įkurta nauja amžinojo poilsio vieta.

Informacija apie uostamiesčio siūlymus dėl naujų kapinių Klaipėdos rajono teritorijoje ketvirtadienį buvo pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams. Jokio galutinio sprendimo dar nėra priimta, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko, dabartinės diskusijos ir procesai „tai tik tarpinė stotelė“. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis garantavo, kad yra atviri diskusijoms, šis klausimas esą svarbus ne tik uostamiesčiui, bet ir visam regionui.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu 2017 m. buvo parengta 14 500 eurų kainavusi kapinių plėtros galimybių studija. Joje nurodoma, kad Lėbartų kapinių plėtra nebeįmanoma. Mat teisės aktai numato, kad vienoms kapinėms skiriamas plotas negali viršyti 40 hektarų, o šios kapinės jau dabar užima apie 60 ha plotą.2020 m. uostamiesčio savivaldybė už 5 929 eurus iš UAB „Stilit“ nusipirko studijos papildymo naujomis galimomis teritorijomis parengimo paslaugas. Pernai dar kartą tokios pat paslaugos už 14 800 eurų nupirktos iš MB „Kūrybinės inovacijos“.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nariams tarpinius studijos renginio rezultatus ketvirtadienį pristatęs architektas Donatas Baltrušaitis teigė, jog procesas yra tik įpusėjęs, buvo daug paruošiamųjų darbų, įvyko nemažai darbinių pasitarimų. Pasak jo, 93 proc. Lėbartų kapinių ploto jau yra išnaudota ir per kelerius metus vietų kapams čia nebeliks. Teisės aktai numato, kad kapinės negali būti įrengiamos arčiau nei 100 metrų nuo gyvenviečių ar pastatų, tačiau ieškant vietų šis atstumas buvo padidintas iki pusės kilometro. Potencialios vietos buvo vertintos pagal keturis kriterijus: bendrus duomenis, ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį aspektus. Į galimų teritorijų sąrašą, kuriose galėtų būti miesto kapinės, pateko šios Klaipėdos rajono vietovės: Stragnai, Dovilai, Leliai, Eglynai, Plikiai, Vytaučiai, Šimkai, Petrikaičiai, Vitiniai. Akcentuota, kad visos analizuotos teritorijos nėra tinkamos gyvenamajai statybai. Pagal minėtuosius kriterijus pasirinktos vietos buvo vertinamos balais. Maksimalus jų skaičius galėjo siekti 57. Daugiausiai balų – 45,75 – surinko Eglynų teritorija, 40,75 – Šimkai, 37,75 – Vitiniai.

„Žiniasklaidoje paskelbtame galimybių studijos žemėlapyje pasižiūrėjau, kur Eglynuose yra numatytos kapinės, tai jos kaip tik būtų priešais mano namus, pro langus vaizdas mums tikrai pasikeistų. Nuolat matytume amžinojo poilsio vietą, gal tai mums kasdien primintų, kaip reikia branginti gyvenimą“, –  „Bangai“ paskambinusi tuo pačiu ir piktinosi galimai būsima perspektyva kaimynystėje turėti kapines, tuo pačiu ir juokavo Eglynų kaimo gyventoja.

Architektas D. Baltrušaitis atkreipė dėmesį, kad nors gyventojai kartais pasisako prieš kapininių atsiradimą, tačiau jų įkūrimas ir naudingas aplinkinėms bendruomenėms. Tokiu atveju gali būti išasfaltuoti keliai, nutiesti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, apželdinama aplinka, sukuriama inžinerinė infrastruktūra ir kt.

„Bangos“ inf.