Klaipėdos onkologai: ne tik gydo, bet ir užkerta kelią vėžiui
KUL vykusioje spaudos konferencijoje buvo pristatytos naujausios inkstų vėžio gydymo galimybės. Nuotraukoje (iš kairės): KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojai Eugenijus Zalagėnas ir Gintautas Virketis, Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas, Urologijos skyriaus vedėjas Raimondas Venckus ir Branduolinės medicinos centro vadovė Aista Plieskienė.
Vėžys smarkiai plinta ir puola vis jaunesnius žmones, teigia medikai. Bet kartu gydytojai ramina: pastaraisiais metais, po beveik šimtmetį trukusių ieškojimų, tyrimų ir bandymų, pagaliau išrasti nauji geri vaistai vėžiui gydyti.
Gydytojai turi ir kitų labai galingų ginklų prieš šią piktybinę ligą. Tik mums patiems reikia nepavėluoti kreiptis pagalbos. O ji čia pat – Klaipėdoje.
Uostamiesčio onkologai teigia, jog patekti pas juos nėra jokių eilių, trunkančių savaičių savaitėmis. Dar daugiau – jie tikina, kad ne tik išgydo, bet ir moka sustabdyti vėl atsinaujinančią ligą. Ir net gali nuspėti, atlikę genetinius tyrimus, kas dar gali šeimoje susirgti vėžiu.
Ligą atitolina ilgam
Prieš keliolika metų inkstų vėžiu susirgęs žmogus, metastazėms išplitus į plaučius, nugaros smegenis, kitus organus, dažniausiai jau būdavo pasmerktas mirti. Chirurgai pašalindavo naviką, ir toliau medicina buvo bejėgė. Toks pacientas išgyvendavo apie 6 mėnesius. Dabar, pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Urologijos skyriaus vedėjo, gydytojo urologo Raimondo Venckaus, vėžio pakirsti ligoniai turi daug šansų išgyventi. Mat po operacijos, siekiant sunaikinti vėžio pėdsakus organizme, jiems taikomas tam tikras gydymo būdas – chemoterapija, spindulinė terapija ir gydymas vaistais. Ligoninės medikai teigia, jog dėka šiuolaikiško gydymo pacientai po išplitusio inkstų vėžio jau išgyvena ne 6 mėnesius, o 6 metus ir ilgiau.
„Gydome pačiais pažangiausiais metodais – tokiais pat, kokie taikomi ir užsienyje“, – akcentavo R. Venckus. Svarbui ir tai, kad po intensyvaus gydymo pacientų gyvenimo kokybė yra žymiai geresnė negu anksčiau. Juk ne paslaptis, kad kovoje su vėžiu žmogaus organizmas smarkiai nukenčia nuo chirurgo skalpelio, chemoterapijos ar spindulinės terapijos dozių.
Kalbant apie chirurgiją, anot gydytojo urologo R. Venckaus, iš esmės keičiasi chirurginės inkstų navikų operacijos – vis daugiau jų atliekama laporoskopiniu, mažiau organizmą žalojančiu būdu. „Laporaskopinės operacijos labai tinka vyresnio amžiaus žmonėms, kurie paprastai turi daug kitų ligų, jiems dažnai nustatomas ir inkstų veiklos nepakankamumas.
Inksto auglys pašalinamas per mažus pjūvelius, todėl pats inkstas išlieka gyvybingas, pacientas greičiau sveiksta po operacijos, tad nenukenčia paciento gyvenimo kokybė. Laporoskopinės operacijos sudaro ketvirtadalį visų inkstų navikų operacijų, atliekamų mūsų ligoninėje, ir tokių organizmą tausojančių operacijų ateityje tikimės atlikti vis daugiau“, – sakė R. Venckus.
Tais atvejais, kai vėžys būna lokaliai išplitęs arba navikas tiesiog išaugęs tiek, kad perauga į aplinkinius organus, pavyzdžiui, į žarnas, diafragmą, net į kraujagysles, kuriose sudaro navikinį trombą, atliekama platesnės apimties inksto šalinimo chirurginė operacija. Joje be urologų dalyvauja krūtinės, kraujagyslių, pilvo chirurgai.
„Kartą inksto navikinis trombas ėjo iki pat paciento širdies, tad kvietėmės į pagalbą Jūrininkų ligoninės kraujagyslių chirurgus, kad sustabdžius širdį, būtų galima ištraukti tą trombą. Per metus atliekame 5–6 tokias sudėtingas inksto naviko šalinimo operacijas“, – teigė ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas R. Venckus.
Atliekami genetiniai vėžio tyrimai
Pasak gydytojų onkologų, nors inkstų auglys ir sėkmingai išoperuojamas bei išgydomas, vėžys po kurio laiko vėl gali atsinaujinti.
„Mes išgydome nuo inkstų vėžio, bet negalime žmogui duoti garantijų, kad jis vėl nesusirgs. Esmė yra ta, jog mes, gydytojai onkologai, chemoterapeutai, kitų specialybių gydytojai, dirbdami vienoje komandoje, turime visas galimybę užkirsti kelią vėžiui. Komandiniu principu dirbame jau ketverius metus, ir dabar net klausimų nekyla, kad gali būti kitaip. Pacientų išgyvenimo rodikliai yra geri. Beje, jie būtų dar geresni, jei gautume Ligonių kasos finansavimą vadinamajam antraeiliam gydymui, kuomet taikomi labai efektyvūs vaistai, tačiau jie yra labai brangūs ir ne visiems prieinami. Manau, kad tai nėra socialiai teisinga, todėl šiuo metu vyksta derybos dėl šių medikamentų įvedimo į gydymo procesą“, – sakė KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas chemoterapeutas Alvydas Česas. Pasak mediko, inkstų vėžiu dažniausiai serga dar pakankamai darbingo amžiaus žmonės – susirgusiųjų amžiaus vidurkis siekia 60 metų, nors pasitaiko ir jaunų, net 25 m. pacientų.
Užkirsti kelią onkologinėms ligoms padeda ir jau pusmetį ligoninėje veikianti molekulinės diagnostikos laboratorija, kuriai vadovauja gydytoja genetikė Jūratė Kasnauskienė, viena geriausių vėžio genetikos specialisčių šalyje.
„Vakarų Lietuvoje tik mūsų ligoninėje yra tokia laboratorija, kurioje atliekami molekuliniai genetiniai vėžio tyrimai. Jie leidžia numatyti, kokios perspektyvos laukia ligonio ateityje. Pavyzdžiui, jei jaunas žmogus susirgo inkstų vėžiu, jam skiriama genetiko konsultacija, atliekami tyrimai, aiškinamasi, ar jis neturi paveldėjimo sindromo, nes po kurio laiko gali atsirasti kitas onkologinis susirgimas. Toks ligonis patenka visos daugiadalykinės gydytojų onkologų komandos globon, nuolat stebima jo būklė neleidžiant plėtotis ligai“, – sakė A. Česas.
Laukti ilgai nereikia
KUL medikai teigia, kad pacientui patekti net pas geriausius gydytojus specialistus nėra jokių kliūčių. „Būna taip, kad žmonės išsirenka vieną specialistą ir būtinai nori pas jį pakliūti. Tačiau ligoninėje viskas taip sudėliota, kad paciento gydymo procese vienas gydytojas nieko nesprendžia, dalyvauja visa komanda specialistų. Tad bet kokiu atveju, jeigu pas kokį norimą gydytoją onkologą nepatekote, jis vis vien studijuos jūsų ligos istoriją, dalyvaus gydyme. Onkologiniams ligoniams gydyti yra sudarytas „žaliasis koridorius“, mes palaikome ryšius su kolegomis medikais visoje Vakarų Lietuvoje, ir, jeigu atsiranda onkologine liga sergantis žmogus, viskas yra sutvarkoma taip, kad jis kuo greičiau patektų pas mus į ligoninę. Mūsų tikslas yra kuo greičiau pradėti gydyti, nuo ligos diagnozavimo pradžios pradedame gydyti maždaug po savaitės, o kartais ir daug greičiau, nors pagal normatyvus tam numatytos 3 savaitės“, – sakė gydytojas chemoterapeutas A. Česas.
Savo ruožtu KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Gintautas Virketis akcentavo, jog yra mitas, kad pas gydytojus onkologus sunku patekti. „Kai yra naujai diagnozuotas onkologinis susirgimas, pas ligoninės gydytojus specialistus ligonis patenka tą pačią ar kitą dieną“, – sakė G. Virketis.
