Klaipėdos rajono daugiabučių bendrijos bus skatinamos įsirengti priedangas rūsiuose
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje stinga visuomeninės paskirties statinių, kuriuose būtų galima įrengti priedangas. Pastatai, kuriuose priedangos įmanomos, – jau sužymėti, nauji resursai – itin riboti. Tad pagal priedangų skaičių atsiliekama nuo šalies vidurkio. Ne tik rajono Savivaldybės, bet ir Vidaus reikalų ministerijos akys krypsta į daugiabučių namų bendrijų, privačių namų rūsius, verslo subjektams priklausančių statinių pritaikymą priedangoms.
Šia tema aktyviai kalbėta rajono Tarybos opozicijos valandoje, o praėjusią savaitę VRM paskelbė antrąjį kvietimą teikti konkursinėms paraiškoms. Daugiabučių namų valdytojai kviečiami kreiptis į savivaldybes su siūlymais savo valdomas priedangas įtraukti į paraiškas.
Ruošiamasi antram konkursui
Rugpjūčio pabaigoje po Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžio vyko jau tradicine tapusi opozicijos valanda, kurioje aktyviausiai gvildenta civilinės saugos tema. Tarybos narys, opozicijos atstovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas Martynas Martišauskas mažumos valandoje kalbėjo, kad vėl bus skelbiamas jau antrasis VRM Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos konkursas (konkursas jau paskelbtas rugsėjo 19 d. – aut. pastaba) bei klausė, ar Savivaldybė turi preliminariai paruoštą planą, kokius objektus teiks naujam konkursui, kuriuo sieks stiprinti esamas priedangas ir ar šįsyk visgi sieks to maksimalaus finansavimo pagal Savivaldybei skiriamą kvotą.
Vicemeras Vytautas Butkus, atsakingas už civilinės ir priešgaisrinės saugos sričių kuravimą, kalbėjo, kad VRM antrajam kvietimui rengiamas projektas yra derinimo stadijoje. „Tų pačių objektų nebegalėsime teikti, tad natūralu, kad imsime kitus ir esame susidarę tam tikrą eiliškumą. Yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Administracijos direktorius, esu joje ir aš, ir kiti specialistai. Tad susitinkame, tariamės, analizuojame. Beje, prioriteto tvarka tas patalpas, kurias tvarkome ir tvarkysime, planuojame pritaikyti ne vien tik priedangoms, bet ir kitoms sritims, kad jos turėtų dvigubą funkciją“, – paaiškino vicemeras.
Jis atkreipė dėmesį, kad praėjusiame VRM konkurse nebuvo pateiktas pilnas poreikis, į kurį buvo galima pretenduoti, o ir būsimame konkurse yra iššūkių: „Pavyzdžiui, konkurso balus lemia ir tai tarsi gyventojai savo noru siektų tvarkytis priedangas daugiabučiuose. Tai jeigu, tarkim, neatsirastų ar administratoriaus, ar kažkokios namo bendrijos, galime ir nesurinkti visų galimų balų, bet stengsimės, ieškosime išeičių. Viliamės, kad atsiras tokių savanoriškų privačių iniciatyvų.“
Sunkiausia – susitarti su gyventojais
Tarybos narys M. Martišauskas opozicijos valandoje taip pat kalbėjo, kad daugiabučių namų rūsių Savivaldybė nėra įtraukusi į priedangų sąrašą ir nėra jų niekaip pažymėjusi. Jis domėjosi, kas ketinama artimiausiu metu daryti ir kokia yra Savivaldybės ambicija.
Vicemeras V. Butkus paaiškino, kad Savivaldybėje buvo mintis rugsėjo mėnesį daugiabučių renovacijos rėmimo programoje įsitraukti ir daugiabučių rūsių remontą dėl priedangų įrengimo. „Bet buvo prieita prie išvados, kad kol kas nedarysime tokio aprašo arba nekeisime daugiabučių rėmimo programos, o skatinsime daugiabučių bendrijas dalyvauti kartu su Savivaldybe VRM skelbiamame konkursiniame projekte. Kai jis bus paskelbtas, kviesime daugiabučių administratorius Savivaldybėje susitikti, motyvuoti, nes gal administratoriai ir norėtų pagalbos priedangoms įrengti, bet turbūt jiems bus sunkiausia susitarti su gyventojais. Kad rūsiai atitiktų priedangos funkciją, bendro naudojimo patalpos turėtų būti tuščios, o ten, pavyzdžiui, žmonės galbūt laiko savo buities rakandus“, – planus dėl antrojo konkurso išdėstė vicemeras.
Meras Bronius Markauskas papildė, kad, pavyzdžiui, vienos didžiausių rajono seniūnijų – Sendvario seniūnijos – jau užklausta, kiek gyvenamųjų namų turi rūsius, nes tai galėtų pakelti priedangų procentą rajone. Tačiau vargu, ar jis padidės ženkliai. Naujos statybos privačiuose namuose pastaraisiais metais rūsiai retai buvo įrengiami.
Rajone priedangų – 50
Opozicijos atstovas M. Martišauskas teigė, kad vicemeras ankstesnėje opozicijos valandoje išvardijo darbus, kuriuos apsiėmė padaryti ir klausė, koks šių darbų progresas. V. Butkus, atsakydamas į klausimą dėl pavedimo seniūnams įvertinti jų teritorijoje esančius sandėlius ir kitus pastatus, teigė, kad kiekvieną mėnesį susitinka su seniūnais, tačiau kol kas progreso mažai. „Tačiau tam tikri dalykai yra pasistūmėję į priekį: dabar yra ir bažnyčios priedangų sąraše. Tačiau kitas dalykas, kad seniūnijose ūkininkai, verslininkai, turintys tam tikrus pastatus, nelabai nori žymėti juos priedangomis. Štai keletas ūkio subjektų sakė, kad galintys pažymėti, jei Savivaldybė sumokėsime, tai kol kas yra sunki diskusija“, – aktualijos sudėtingumą pabrėžė vicemeras.
M. Martišauskas taip pat uždavė klausimą, jog buvo kalbėta apie raštą rajono verslininkams, tad koks jų grįžtamasis ryšys apie siūlymą dėl priedangų. V. Butkus informavo, kad raštas buvo išsiųstas visiems verslininkams, gauti tik trys atsakymai. „Du verslininkai pasiūlė patalpas už nuomą, vienas pasiūlė patalpas ateiti apsižiūrėti. Tai buvo padaryta, ir priedangų sąraše tos patalpos bus įrašytos“, – teigė vicemeras.
M. Martišauskas komentavo, esą iš verslo pusės tai yra lengvas cinizmas ir prašė patikslinti, kokia situacija su atnaujintu priedangų sąrašu. V. Butkus atsakė, kad atidarius Gargždų daugiafunkcį sporto centrą priedangų skaičius išauga iki 50, o priedangų procentas pasiekia 14,6 proc. nuo gyventojų skaičiaus rajone.
Tobulinama Gargžduose ir Priekulėje
Priminsime, kad 2025 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, viešoji įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pasirašė finansavimo sutartį ir pradėjo įgyvendinti projektą „Priedangų infrastruktūros gerinimas Klaipėdos rajono savivaldybėje“.
Projekto tikslas – didinti Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų atsparumą krizių ir ekstremalių situacijų, taip pat karinių ir hibridinių grėsmių atveju. Projekto metu modernizuojamos penkios esamos priedangos, siekiant užtikrinti jų atsparumą sprogimų ir kitų grėsmių poveikiui. Priedangos bus pagerintos šiose įstaigose: Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje; Gargždų „Minijos“ progimnazijoje; Priekulės pirminės sveikatos priežiūros centre; Gargždų muzikos mokyklos Priekulės skyriuje; Priekulės socialinių paslaugų centre.
Šiose priedangose bus įrengti rezervinio elektros energijos tiekimo generatoriai bei sumontuoti apsauginiai langų skydai Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje ir Gargždų „Minijos“ progimnazijoje. Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis. Bendra jo vertė – 100 593,44 Eur. Projekto įgyvendinimo pabaiga planuojama iki 2025 m. gruodžio 15 d.
Ragina kreiptis namų valdytojus
Viešoji įstaiga Vidaus reikalų ministerijos projektų valdymo agentūra rugsėjo 19 d. paskelbė antrąjį kvietimą savivaldybėms teikti projektus priedangų įrengimui ir modernizavimui. Kvietimui suplanuota suma siekia 16 mln. Eur, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Numatoma, kad už šias lėšas šalies savivaldybėse bus modernizuota ne mažiau kaip 400 priedangų. Savivaldybės, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, jose gali pretenduoti į finansavimą nuo 200 tūkst. Eur iki 2 mln. 480 tūkst. Eur.
„Šiame kvietime siekiama, kad ne mažiau kaip 10 proc. priedangų, kurias savivaldybės įtrauks į paraiškas, būtų daugiabučiuose namuose. Daugiabučių namų valdytojus kviečiame kreiptis į savivaldybes su siūlymais savo valdomas priedangas įtraukti į paraiškas“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratavičius. Konkurso sąlygos parengtos taip, kad visos savivaldybės, kurių paraiškos atitiks minimalius reikalavimus, gaus finansavimą. Su savivaldybėmis projektų sutartis planuojama sudaryti kitų metų pradžioje, o po sutarčių sudarymo projektai turės būti įgyvendinti per 18 mėn.
Ekspertai akcentuoja, kad galiausiai kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo saugumą. Valstybės ir savivaldybės institucijos gali teikti rekomendacijas ir pagalbą, tačiau galutinis pasirengimas priklauso ir nuo pačių gyventojų. Išankstinis rūsių pritaikymas priedangai ne tik padėtų apsaugoti save ir artimuosius, bet ir stiprintų visos bendruomenės saugumą.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
„Bangos“ nuotr.
Šiuo metu Lietuvoje identifikuotos 6 398 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. gyventojų – tai sudaro apie 54 proc. visų šalies gyventojų. 31 savivaldybė jau turi pakankamą priedangų skaičių, o 29 vis dar susiduria su jų trūkumu. Miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – ne mažiau kaip 40 proc.
