Klaipėdos rajono gyventojai pagal tris rodiklius – raudonojoje zonoje

Vis daugiau žmonių didmiesčių šurmulį iškeičia į ramesnį gyvenimą kaimuose ar mažesniuose miesteliuose. Klaipėdos rajonas ne išimtis – čia sparčiai daugėja gyventojų, o vaikų skaičius nuo 2013 metų tik auga. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateikta visuomenės sveikatos ataskaita atskleidžia ir liūdnesnių faktų – rajonas užima aukštą vietą pagal kūdikių mirtingumą, o sunkiai susižalojusių darbe vis daugiau.

Daugėja vaikų
Klaipėdos rajonas sparčiai plečiasi, tai byloja ir skaičiai. Praėjusių metų pradžioje rajone gyveno 59 419 gyventojų, 2 455 gyventojais daugiau nei 2021 metais. Vaikai sudarė didesnę gyventojų dalį negu 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojai, nuo 2013 m. vaikų rajone tik daugėja, o nuo 2014 m. Lietuvoje atvirkščiai, tendencija liūdnesnė, nes didesnę gyventojų dalį negu vaikai sudaro 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenys. Per vienerius metus rajone šios amžiaus grupės padaugėjo 212 asmenų. Vidutinė rajono gyventojų trukmė – 74 m., moterų – 78 m., o vyrų – 70 m. Gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo dėl prasidėjusios COVID-19 pandemijos, nes išaugo mirčių skaičius – 2021 m. mirė 100 Klaipėdos rajono gyventojų dėl koronaviruso, Lietuvoje – 7 018 žmonių. Praėjusių metų pradžioje jaunimas sudarė 17 proc. visų Klaipėdos rajono gyventojų, o Lietuvoje – 16 proc. Pernai kaimo gyventojų padaugėjo 2 460 asmenimis, o mieste sumažėjo tik 5. Klaipėdos rajone gyventojų skaičius auga, nes vis daugiau žmonių atvyksta gyventi iš kitų savivaldybių. Šiuo metu kaime gyvena 73 proc. Klaipėdos rajono gyventojų, mieste – 27 proc.

Pasiglemžia kraujotakos ligos
Klaipėdos rajono savivaldybė yra 41 vietoje iš 60 savivaldybių pagal mirtingumą. Pats mažiausias mirtingumas Neringoje. Daugiausia rajono gyventojų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų – išeminės širdies ligos ir cerebrovaskulinės ligos. Vėžio diagnozę taip pat išgirsta nemažai gyventojų. Per paskutinius penkerius metus gyventojai mirė nuo plaučių vėžio, taip pat skrandžio, lūpos, burnos ertmės bei ryklės onkologinių susirgimų. O mirtingumas nuo kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių, tokių kaip nelaimingi atsitikimai ar savižudybės, rajone yra mažesnis nei Lietuvos vidurkis. Rajono gyventojai žūsta ir nukritę lygioje vietoje arba paslydę, iškritę iš lovos ar nukritę nuo laiptų. Kasmet mirčių dėl nukritimų daugiausia nustatoma 65 m. ir vyresnio amžiaus asmenų grupėje. 2021 m. mirė 8 šios amžiaus grupės gyventojai. Daugiausia mirčių dėl nukritimų įvyksta namuose, taip pat mokyklose ar kitose institucijose. Klaipėdos rajonas pagal kūdikių mirtingumo 1 000 gyvų gimusiųjų rodiklį patenka į 13 vietą tarp 60 savivaldybių ir yra raudonojoje zonoje. Per pastaruosius trejus metus 2 rajono kūdikiai mirė dėl visų perinatalinio periodo ligų, 3 kūdikiai – dėl visų įgimtų formavimosi ydų, 1 kūdikis – dėl kitų nervų sistemos ligų. 2021 m. 1 kūdikis mirė dėl visų perinatalinio periodo ligų, 2 kūdikiai – dėl visų įgimtų formavimosi ydų, 1 kūdikis – dėl kitų nervų sistemos ligų.

Nelaimingi nutikimai darbe
Raudonojoje zonoje Klaipėdos rajonas yra ir pagal nelaimingus nutikimus darbe, kol Lietuvoje tokių nutikimų skaičius stabilus, rajone jų vis daugėja. 2021 m. nutiko 8 nelaimingi nutikimai darbe: 4 darbuotojai nelaimingus atsitikimus patyrė krovininiame kelių transporte, po 1 nelaimingą atsitikimą užregistruota kitoje transportui būdingoje paslaugų veikloje, gėlių auginimo, medienos pjaustymo ir obliavimo srityse, laikinojo įdarbinimo agentūrų veikloje. Galima pasidžiaugti, kad nuo 2013 m. iki 2018 m. Klaipėdos rajono įmonėse ir įstaigose nebuvo sunkiai susižalojusių ar žuvusių darbe neblaivių darbuotojų. 2019 m. 1 darbuotojas žuvo Klaipėdos rajono Derceklių kaimo statyb­vietėje atlikdamas darbus. Jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 0,21 promilės. 2020 m. ir 2021 m. Klaipėdos rajono įmonėse ir įstaigose nebuvo sunkiai susižalojusių ar žuvusių neblaivių darbuotojų.

Augustė JAŠINAUSKIENĖ