Klaipėdos rajono ukrainiečiai noriai mokosi lietuvių kalbos
„Jau dvejus metus gyvenu Judrėnuose ir ateityje planuoju savo verslą“, – atvirai sako ukrainietė Natalija, kuri šiuo metu lanko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus inicijuotus lietuvių šnekamosios kalbos mokymus. Pastarieji vyksta Gargždų „Kranto“ progimnazijoje, yra dvi grupės besimokančių ukrainiečių. Dar apie keturiasdešimt ukrainiečių lanko Klaipėdos rajono švietimo centro organizuojamus lietuvių kalbos kursus nuotoliniu būdu, kurie prasidėjo nuo antradienio.
Raudonojo Kryžiaus iniciatyva
Lietuvos Raudonajame Kryžiuje socialine konsultante, veiklų ir renginių organizatore dirbanti Inga Gattsuk „Bangai“ pasakojo, jog „Krante“ lietuvių šnekamosios kalbos mokymai nėra atsitiktiniai. Juos padiktavo juntamas poreikis. „Užimtumo tarnyboje imigrantams yra rengiami lietuvių kalbos kursai, jie neblogai perpranta ir įvaldo lietuvių kalbos gramatiką, tačiau būtent kalbėti sekasi sunkiai. Trūksta praktinių įgūdžių. O šių kursų tikslas ir yra suteikti praktikos“, – akcentavo I. Gattsuk.
Ji informavo, kad yra sudarytos dvi besimokančiųjų grupės, kiekviena iki 10 asmenų. „Ieškojome savanorių, kas galėtų vesti šiuos mokymus. Pagrindinis reikalavimas buvo, kad norėtų padėti žmonėms ir kalbėtų rusų kalba, gebėtų perteikti lietuvių kalbos žinias praktiškai“, – pasakojo Inga. Pasak jos, buvo pakabinti savanorių paieškos skelbimai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, Gargždų atvirame jaunimo centre, tačiau savanorių neatsirado. Tiek Inga, tiek Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos regiono ir Klaipėdos miesto savanorių koordinatorė Laimutė Sakalauskienė ėmėsi iniciatyvos ieškoti savanorių tiesiog skambindamos pagal turimų savanorių duomenų bazę. „Labai smagu, kad neatlygintinai sutiko padėti savanorystės kultūrą puoselėjančios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė ir Klaipėdos rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja Zosė Stonienė“, – džiaugėsi ji.
Šie kursai ukrainiečiams truks 2–3 mėnesius. Vėliau bus sudaromos naujos grupės. Jei buvusieji kursų dalyviai norės mokymąsi tęsti ilgiau, bus galima.
Duoti lengviau nei prašyti
L. Piaulokaitė-Motuzienė pasakojo, kad Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanore yra jau keletą metų. Ji baigė įvairius Raudonojo Kryžiaus organizuotus kursus, savanoriavo įvairiose veiklose. „Koordinatorė I. Gattsuk paskambino ieškodama pagalbos Gargžduose, apylinkėse gyvenantiems migrantams vesti lietuvių kalbos užsiėmimus. Nors kažkada esu baigusi pedagogikos studijas, praktikos niekada neturėjau ir man tai buvo išbandymas“, – atvirai prisipažįsta pašnekovė.
Paklausta, kas ją paskatino užsiimti šia veikla, atsakė, jog užtenka suprasti, kaip gerai mes gyvename ir kaip gali būti blogai. „Juk duoti visada lengviau nei imti (prašyti). Ko gero, susitikimas su bėgančiomis nuo karo moterimis su vaikais tą supratimą suformavo labai greitai“, – sakė L. Piaulokaitė-Motuzienė. Jos savanorystę palaiko ir šeima.
Loreta pasakojo, kad jos mokomoje grupėje yra ne tik ukrainiečių. „Mes mokomės kartu. Aš turtinu rusų (kartais lenkų) kalbos žodyną, jos – lietuvių, kartais net bendraujame naudodamos vertimo programėles“, – sako ji. Lengviau yra moterims, turinčioms ikimokyklinio ar mokyklinio amžiaus vaikų, nes jie svetimos kalbos mokosi greičiau ir nenuilstamai čiauška grįžę. Vaikai – puikūs tėvų mokytojai. „Man sunkiausia suprasti, kas neaišku, nes moterys kartais nedrįsta paklausti arba ir pačios nežino, nes neaišku viskas, bet pamažu judame ir tikiu, kad per mėnesį kitą dažniau kalbėsime lietuviškai nei rusiškai“, – viliasi savanoriaujanti Loreta.
Geriausiai padėjo savanorystė
Klaipėdos rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja ir projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai“ koordinatorė Zosė šypsodamasi sako, kad jos šeima prie savanorystės jau pripratusi.
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, dirbau Gargždų seniūnijoje socialine darbuotoja, buvau nurodyta kaip Klaipėdos rajone ukrainiečius konsultuojantis asmuo. Aš juos konsultuodavau, nukreipdavau į seniūnijas, paaiškindavau, kur pagal faktinę gyvenamąją vietą ir kokia pagalba galima“, – sakė Z. Stonienė. Anot jos, prasidėjus karui jos pačios pirmoji reakcija buvo išgąstis. „Esu pacifistė, man nesuprantama karo veikla, patys kariniai veiksmai. Visada gyvenime sakiau, ko labiausiai bijau – tai karo. Kai viskas prasidėjo, pajutau, kad turiu susiimti, o tam geriausiai padėjo savanorystė“, – prisipažino moteris. Ji teikė bendrąją pagalbą, vėliau baigė mokymus dėl krizės ištiktų asmenų konsultavimo. Zosė teigė, kad jai ypač priimtina Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vizija, misija: „Mane sužavėjo jų nešališkumo principas. Nelaimės ištiktam žmogui reikia padėti, neskirstant geras jis, blogas ir pan.“
Siekia kalbinių įgūdžių
Klaipėdos rajone gyvena apie 400 karo pabėgėlių ukrainiečių. Dauguma jų gyvena rajono centre Gargžduose, dalis ir kitose seniūnijose nuo pat agresorės Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios, t. y. nuo 2022 metų.
Judrėnuose gyvenanti ukrainietė Natalija pasakojo, kad lietuvių kalbos įgūdžių jai prireiks kuriant savo verslą. „Judrėnuose man labai patinka, žmonės labai geranoriški, viskuo padedantys. Kai tik atvažiavau, dirbau lentpjūvėje vienus metus. Dabar esu registruota Užimtumo tarnyboje“, – pasakojo Natalija ir šypsodamasi pridūrė, kad žada likti gyventi Lietuvoje. Tad jai svarbu lavinti būtent kalbinius įgūdžius, o šie kursai tam puikiai tinka. „Aš svajoju pradėti savo verslą, nes kepu konditerinius gaminius, tinkančius ir veganams, ir pačius įvairiausius“, – užsiminė ji.
Jau septynerius metus Gargžduose gyvenantis Vitalii Lietuvoje dirba staliumi, į mūsų šalį atvyko būtent dėl darbo: „Noriu mokėti kalbą tos šalies, kurioje gyvenu ir dirbu.“
Ukrainietė Olga su dukra prasidėjus karui iš pradžių gyveno Rietave, tačiau vasarą atsikraustė į Gargždus, šiuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje. Jau antrus metus Lietuvoje skaičiuoja ir Nadija, atsikrausčiusi su sūnumi į Gargždus iš Kijevo. „Pradžioje dar dirbau nuotoliniu būdu, tačiau vėliau atleido. Esu registruota Užimtumo tarnyboje, o sūnus mokosi Gargždų „Minijos“ progimnazijoje. Jis jau kalba žymiai geriau nei aš, bet aš taip pat labai stengiuosi“, – dėstė Nadija.
Organizuoja ir Švietimo centras
Lietuvių kalbos kursų poreikis toks didelis, kad juos šiuo metu organizuoja ne tik Raudonasis Kryžius, bet ir Klaipėdos rajono švietimo centras. „Į Savivaldybę kreipėsi ukrainiečių bendruomenę vienijanti Angelika Ibrahimova, buvo išdėstytas lietuvių kalbos kursų poreikis. Kursus organizuoti patikėta Švietimo centrui“, – „Bangą“ informavo Švietimo centro direktorė Virginija Kazakauskienė. Anot jos, kursai apie 40-čiai ukrainiečių prasidėjo nuo antradienio, jie vyksta nuotoliniu būdu, nes dauguma ukrainiečių turi darbus, tad žymiai patogiau mokytis nuotoliniu būdu. Kursus finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
A. Ibrahimova, taip pat atvykusi iš Harkivo prieš porą metų ir būdama sukaupusi nemažą visuomeninio darbo patirtį, ėmėsi tautiečių neoficialaus koordinavimo. „Pirmaisiais metais žmonės buvo labai išsigandę ir sutrikę, lietuvių kalba jiems buvo labai nesuprantama ir atrodė visiškai nepanaši į ukrainiečių ar rusų kalbą. Tik vėliau, kai ukrainiečiai pradėjo dalyvauti įvairiose veiklose, miestelių šventėse, labiau susipažino su vietiniais žmonėmis, tradicijomis, kai pamatė, kad vietiniai žmonės juos myli ir padeda, susirado darbus ir pasijautė savarankiškesni, iš naujo pajuto poreikį mokytis lietuvių kalbos. O joje ir daug žodžių panašių, ir gramatikos sistema stipriai nesiskiria. Dabar dauguma ukrainiečių įsitikinę, kad lietuvių kalbą gerai išmokti būtina, norint toliau sėkmingai integruotis Lietuvoje“, ‒ sakė A. Ibrahimova.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės ir „Bangos“
archyvo nuotr.
