Klaipėdos rajono verslas ministrui: paramos reikia ne tik pradžiai

Praėjusią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas su komanda bei ministerijai pavaldžių agentūrų atstovais lankėsi Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone. Jie susitiko su abiejų savivaldybių atstovais, lankėsi rajono įmonėse, Dirvupių aerodrome, o Gargždų kultūros centre susitiko su smulkiojo verslo atstovais. Pastarajame susitikime daugiausia kalbėta apie reklamą, antrinių žaliavų panaudojimą, eksportą, finansavimą ir garantijas. Daug dėmesio skirta ir bendradarbystės centrui „Spiečius“. Verslininkai pripažino jo naudą, tačiau atkreipė dėmesį, kad vien mokymų ir mentorystės augančiam verslui nebeužtenka. Verslininkų teigimu, verslui labiau reikalingas konkretus tarpininkas tarp įmonės ir ministerijos, padedantis susigaudyti tarp daugybės skirtingų valstybės siūlomų priemonių ir rasti tinkamą sprendimą.
Nuo savivaldos iki aerodromo
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei jai pavaldžių agentūrų delegacijos viešnagė pajūrio krašte prasidėjo nuo susitikimo su Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių vadovais bei jų komandomis. Be kitų vietos valdžios atstovų, su svečiais iš sostinės susitiko Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerai Vytautas Butkus, Violeta Riaukienė, Ligita Liutikienė, Administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas. Aptarti verslo aplinkos, regiono plėtros, infrastruktūros, investicijų, viešųjų pirkimų, konkurencingumo ir turizmo klausimai.
Vienu įdomesniu vizito akcentu tapo apsilankymas Dirvupių aerodrome, kurio metu kalbėta apie aerodromo ateitį ir jo veiklą. E. Grikšas pažadėjo susitikimą, kuriame šiuos klausimus būtų galima aptarti kartu su įmonėmis, Savivaldybe, ministerijomis ir kitais sprendimų priėmėjais.
Ministras taip pat lankėsi „VMG Technics“ ir „Neo group“. Su įmonių atstovais diskutuota apie jų planus, augimą ir kylančius iššūkius, daliai kurių sprendimų reikalingas valstybės įsitraukimas.
Prie vieno stalo
Vėliau vyko susitikimas su smulkiojo verslo bendruomene, kuri ministro ir gausios jo komandos laukė Gargždų kultūros centre. E. Grikšas pabrėžė, kad tokio vizito tikslas – ne vien susitikti, bet ir išgirsti konkrečias problemas. „Svarbu susitikti, pakalbėti, ką galima vietoje išspręsti – išspręsti, ko ne – parsivežti namų darbų“, – sakė ministras, akcentavęs verslumo skatinimo, konkurencingumo svarbą.
Pasak E. Grikšo, Klaipėdos rajonas yra vienas sparčiausiai augančių šalies regionų. Jis išskyrė čia veikiančią pramonę ir verslą, eksportuojančias įmones, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos poveikį bei uosto ir susisiekimo infrastruktūros svarbą. „Klaipėdos rajonas tikrai yra pasmerktas klestėti“, – po susitikimo su verslininkais Gargžduose „Bangai“ sakė ministras, per savo kadenciją jau spėjęs aplankyti per 20 savivaldybių.
Ministras kartu su viceministrais, atsakingais už konkrečiais sritis, verslo bendruomenei stengėsi kuo aiškiau pristatyti svarbiausius ministerijos uždavinius ir strateginius planus, tarp kurių – verslo sąlygų gerinimas, biurokratinių kliūčių mažinimas, ES paramos naujajame finansavimo etape planavimas.
Apie Savivaldybės pastangas skatinti verslumą kalbėjo meras B. Markauskas. Jis paminėjo rajone įgyvendinamą smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programą, taip pat dėmesį jaunimo verslumui. Anot Savivaldybės vadovo, verslumo pagrindai ugdomi jau mokyklose – rajone įgyvendinama „Junior Achievement“ programa, daug dėmesio skiriama ekonominiam raštingumui, organizuojamos moksleivių parodos ir mugės. Pasak jo, rajono mokiniai pasiekia reikšmingų rezultatų ir nacionaliniu lygmeniu – jų sukuriami produktai pelno svarių įvertinimų.
Pasidžiaugė bendradarbiavimu
Savivaldybė taip pat palaiko tiesioginį ryšį su verslu. „Bendraujame, vykstame į pačias įmones, ieškome bendrų sąlyčio taškų, kompromisų“, – kalbėjo B. Markauskas, dėkojęs ministerijai už dėmesį rajono verslui bei pasidžiaugęs dvejus metus veikiančiu Gargždų „Spiečiumi“. „Nors veikia dar ne taip seniai, bet girdime labai daug gerų atsiliepimų“, – sakė meras.
Apie sėkmingą Gargždų „Spiečiaus“ veiklą kalbėjo ir Inovacijų agentūros projektų vadovė Viktorija Rukienė, šiuo metu pavaduojanti motinystės atostogose esančią kuratorę Giedrę Butkienę. Ji akcentavo, jog nuo 2024-ųjų birželio, nuo tada, kai Gargžduose duris atvėrė bendradarbystės centras, sudaryta per 30 sutarčių su smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėmis. Tarp „Spiečiaus“ klientų – IT, rinkodaros ir kūrybinių industrijų atstovai. Taip pat užsiminta apie verslo sėkmės istorijas ir paminėta, kad per „Spiečių“ pritraukta apie 39 tūkst. eurų investicijų.
Už ryšius su verslu atsakingas Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir projektų valdymo skyriaus patarėjas Mantas Virbauskas teigė, kad Savivaldybė siekė, kad Gargžduose atsirastų „Spiečius“. Pasak jo, centro veikla sustiprino Savivaldybės, „Spiečiaus“ ir smulkiojo verslo bendradarbiavimą. „Spiečiaus“ atstovė kviečiama į Savivaldybės organizuojamus renginius, kad galėtų pasidalyti žiniomis apie smulkiųjų verslininkų poreikius, o Savivaldybė, bendradarbiaudama su centru, galėtų ieškoti būdų, kaip į juos atliepti. M. Virbauskas pabrėžė matantis tokio bendradarbiavimo naudą ir perspektyvas ateityje.

Kai mokymų nebeužtenka
„Spiečiaus“ veiklą verslo atstovai taip pat vertina teigiamai. Vis dėlto susitikime nuskambėjo ir mintis, kad įmonei augant keičiasi jos poreikiai – vien mokymų ir mentorystės ne visada pakanka. Verslininkai kalbėjo apie poreikį turėti aiškesnį kelią nuo „Spiečiaus“ teikiamos pagalbos iki konkrečių valstybės paramos ir finansavimo priemonių.
Gargžduose veikiančios UAB „Timberhus“ direktorius Arūnas Bernotas sakė, kad pats „Spiečiaus“ atsiradimas yra geras dalykas, tačiau jo veikloje norėtų daugiau konkretaus tarpininkavimo tarp verslo ir valstybės institucijų. „Puiku, kad toks dalykas išvis atsirado, bet manau, kad turėtų būti labiau konkretesnis. Mokymus įmonės gali pačios pasidaryti, prasivesti. Mokymai, mentorystė tai nėra tema, kuri šiandien reikalinga verslui, verslui reikalingas tarpininkas tarp ministerijos ir verslo“, – kalbėjo verslininkas.
Jo teigimu, įmonėms nėra paprasta susigaudyti tarp skirtingų fondų, Inovacijų agentūros priemonių ir kitų pagalbos instrumentų. A. Bernotas sakė, kad verslui būtų naudinga žinoti konkretų žmogų ar instituciją, kuri galėtų nukreipti, kur kreiptis dėl vienos ar kitos problemos. „Čia būtų pati didžiausia pagalba“, – sakė jis.
Kaip viena iš „Spiečiaus“ sėkmės istorijų pristatyta EPSAM – inovatyvi platforma, skirta edukacijų, pramogų ir mokyklinių ekskursijų rezervavimui. „Spiečiaus“ pagalba buvo svarbi platformos kūrimo ir augimo etape. Tačiau verslui augant iškeltas klausimas, kokia pagalba gali būti suteikiama toliau.
UAB OUGUD vadovė Odeta Danielė, dirbanti sveikatos sektoriaus reklamos, rinkodaros ir komunikacijos srityje, taip pat teigė, kad „Spiečiaus“ pagalba buvo reikšminga įmonei augant. Kartu ji klausė, kokios galimybės įmonei numatytos kitame jos plėtros etape.
Į verslininkų išsakytą poreikį atsakydamas E. Grikšas pabrėžė, kad svarbu galvoti ne tik apie pradedantį verslą, bet ir apie jau veikiančių įmonių augimą. Inovacijų agentūros „Manufuture Lab“ skyriaus vadovas Justinas Didika taip pat kalbėjo apie poreikį regionuose geriau susieti skirtingas verslui prieinamas paslaugas, kad pagalba būtų prieinama ne tik pradedančioms, bet ir augančioms įmonėms.
Apie kitas susitikime verslininkų iškeltas problemas skaitykite antradieno „Bangoje“.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.

















