Klaipėdos zoologijos sode – ne tik išsekę gyvūnai, bet ir gaišenos
Kol Klaipėdos zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas džiaugėsi teismo pergale ir nusipurtė baudą už japonines makakas, pačiame zoologijos sode skandalai nesiliovė. Trečiadienį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai čia atskubėjo nebe temperatūros matuoti – vykdydami teismo nutartį, jie išsivežė keturis pasiligojusius gyvūnus: liūtą, rausvapilvę kengūrą, auksinį fazaną bei kalninę žąsį. Didžiausią šoką specialistams sukėlė ne tik kritinė paimtųjų būklė, bet ir narvuose aptiktos trys gaišenos – lūšies, banguotosios papūgėlės ir povo.
Vienas iš konfliktų, kurių karuselėje jau kurį laiką sukasi Jonušuose esantis zoologijos sodas, įsiplieskė šių metų vasario pradžioje, kai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai zoologijos sode atliko neplaninį patikrinimą, siekdami nustatyti, ar laukiniams gyvūnams sudarytos tinkamos sąlygos esant žemai oro temperatūrai. Spaudžiant šalčiui, tikrintojai išmatavo temperatūrą patalpose ir konstatavo, kad liūtai, leopardai, kengūros, antilopė ir servalai laikomi netinkamos temperatūros aplinkoje.
Didžiausia bėda tuomet kilo dėl japoninių makakų, kurios buvo laikytos 10 laipsnių šaltyje, nors pagal galiojančius reikalavimus toms patalpoms taikoma ne žemesnė nei 24 laipsnių šilumos norma. Nors zoologijos sodui buvo nurodyta pažeidimus pašalinti, pakartotinio vizito metu termometro stulpelis patalpose tesiekė 10,8 laipsnio. Tai pareigūnai traktavo kaip žiaurų elgesį su gyvūnais.
Visai šiai istorijai persikėlus į teismo salę, galiausiai įrodyta, kad japoninės makakos vis dėlto turi būti laikomos minusinėje temperatūroje. Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismas konstatavo, kad AAD tyrimas nebuvo preciziškas. Remiantis biologiniais duomenimis, taikyti bendrą atogrąžų primatams numatytą plius 24 laipsnių reikalavimą japoninėms makakoms buvo nepagrįsta, todėl teismas bylą nutraukė.
Visgi ši pergalė teisme E. Legeckui tebuvo išimtis, mat trečiadienį atliktas poėmis atvėrė kur kas žiauresnę situaciją. Kaip nurodoma AAD pranešime, veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, prieš paimant vertindamas liūto būklę, atkreipė dėmesį į ryškius nuplikimus aplink akis ir šnerves, odos pažeidimus bei bendrą gyvūno išsekimą. Pasak specialistų, gyvūnas galėjo jausti nuolatinį skausmą ir diskomfortą. Siekiant užtikrinti zoologijos sodo globotinių ir specialistų saugumą, dalį gyvūnų teko užmigdyti.
LSMU Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė pripažino, kad tokioje sunkioje būklėje esantiems gyvūnams sedacija ir transportavimas kelia didžiulę riziką, tačiau palikti juos be pagalbos nebuvo priimtina gerovės požiūriu.
Kiti paimti zoologijos sodo gyventojai laikinai globai perduoti LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui, kur jiems atliekami klinikiniai tyrimai ir teikiama būtinoji veterinarinė pagalba.
AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė neslėpė nerimo. „Šiandien dalį gyvūnų radome nugaišusius, o paimtų gyvūnų būklė kelia rimtą susirūpinimą – kai kurių gyvūnų būklė kritinė“, – pranešime cituojami direktorės žodžiai.
Šiuo metu departamentas tęsia administracinio nusižengimo tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais, vertindamas tiek paimtų gyvūnų tyrimų rezultatus, tiek netekčių priežastis.
Gintarė KARMONIENĖ
