• 9 rugpjūčio, 2022
|

Klaipėdos zoologijos sode – vieni rečiausių Baltijos šalyse baltieji tigrai

Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas E. Legeckas teigė, kad tigras – atsargus vienišius, tačiau ryžtingas ir drąsus gyvūnas. „Tigrai serga nedaug. Linkiu, kad 2022-ieji – Tigro metai – būtų geresni gyventi, taupyti. Tegul visi būna sveiki ir išdidūs. Kaip tigrai – protingi, ramūs“, ‒ linkėjo E. Legeckas pridurdamas, kad šiais, Tigro metais, viskas turėtų būti gerai.

Klaipėdos rajono Jonušų kaime esantis Klaipėdos zoologijos sodas turi per 200 gyvūnų. Savo veiklą pradėjęs 2001 m., per 20 metų sodas plėtėsi ir keitėsi, o 2014 m. gavo zoologijos sodo statusą. Šiuo metu čia gyvena per 150 gyvūnų rūšių, iš kurių yra įtrauktų į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Klaipėdos zoologijos sodas didžiuojasi turėdamas vienų rečiausių Baltijos šalyse baltųjų tigrų.

Ilgametis kolektyvas

Klaipėdos zoologijos sode tigrai jau susigyvenę vieni su kitais, taip pat ir su kitais gyvūnais. Pavyzdžiui, viename voljere gyvena tigrė, vardu Knopkė, ir baltasis liūtas Kinietis. Iš viso zoologijos sode gyvena iki 20 baltųjų ir rudųjų tigrų, apie 15 liūtų. Klaipėdos zoologijos sodo šeimininkas Edvardas Legeckas minėjo, kad vis dėlto gyvūnai čia kitokie, jie nuo mažų dienų pratinami prie žmonių. Tai, kad kartu gyvena ir tigrai, ir liūtai, žmonių, dirbančių su plėšriais gyvūnais, nuopelnas. Tikroje laukinėje gamtoje taip nebūna, kaip yra zoologijos sode. „Čia dirba žmonės, kurie supranta, kad darbas zoologijos sode – sunkus, fizinis. Reikia perprasti gyvūnų psichologiją, elgesį, charakterius. Pirmiausia – būti atsargiam su gyvūnais“, ‒ pasakojo E. Legeckas ir pasidžiaugė, kad turi stiprų ilgametį kolektyvą. Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sode dirba apie 12 darbuotojų, taip pat ir statybininkų, padedančių atnaujinti voljerus. Gyvūnų prižiūrėtoja Rasa Vėliūtė pasakojo, kad Klaipėdos zoologijos sode nemažai kačių atstovų: ne tik įvairių rūšių tigrų, liūtų, bet ir leopardų, pumų, lūšių, keli jaguarai. Taip pat yra beždžionėlių, kanopinių gyvūnų – kupranugarių, bizonų, lamų, danielių – baltųjų elnių, įvairiausių rūšių ožkų ir avių. Yra ir kengūrų, lemūrų, vilkų, povų, pelėdų ir kitokių gyvūnų. Keli tvenkiniai su antimis, žąsimis.

10 kg žalios mėsos per parą

R. Vėliūtė pasakojo, kad iš kačių atstovų liūtai yra tingiausi, jie visą dieną miega, aktyvesni yra naktį, o pumos – baikščios, nemėgsta svetimų žmonių. Tigrai kaip ir snieginiai leopardai – aktyvūs gyvūnai ir dienos metu. O štai maži tigriukai ypač mėgsta žmonių dėmesį. Kai Klaipėdos zoologijos sode yra tigrų jauniklių, juos galima aplankyti ir su jais pažaisti.Gyvūnų prižiūrėtoja R. Vėliūtė patvirtino, kad plėšrių gyvūnų priežiūra šiek tiek panaši kaip ir naminių gyvūnų augintinių. „Kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį. Vieni nemėgsta bendravimo, kaip ir kai kurios naminės katės nemėgsta būti glostomos. O kiti gali net įsižeisti, jei neprieisi ir nepakalbinsi“, ‒ su šypsena pasakojo jau daugiau nei 15 metų su gyvūnais dirbanti Rasa. Ji teigė, kad tigras – ganėtinai švarus gyvūnas, pats išsilaižo kailį. Darbuotojai tigrų nemaudo, nešukuoja. Išsimaudyti tigrai gali voljeruose iškastuose drenažuose, o purvas tiesiog vėliau nutrupa nuo kailio. Pagrindinė plėšrūnų priežiūra – narvo valymas, maitinimas, veterinarinė priežiūra – skiepijimas, nukirminimas. Rasa teigė neskaičiavusi, kiek tigrai suėda mėsos, svarbu, kad gyvūnas būtų sotus, tačiau užsiminė, kad vienam tigrui per parą duodama apie 10 kg žalios mėsos.

Nuolatos stebimi

Klaipėdos zoologijos sode gyvūnai nepaliekami vieni. Naktimis yra žmogus, kuris apeina teritoriją. Ji yra apšviesta, įrengtos vaizdo kameros. R. Vėliūtė pasakojo, kad pirmiausia atvykus į darbą yra apžiūrimi gyvūnai. Kolektyvas yra pasiskirstęs: vieni dirba tik su plėšrūnais, kiti – tik su kanopiniais gyvūnais. „Apžiūrime, ar visi sveiki, ar nėra sužalojimų. Pasisveikiname, pabendraujame. Tada uždarome į vidines patalpas, voljerą valome, pridedame maisto, tada išleidžiame – gyvūnai paėda, tada valome vidų“, ‒ apie kasdienybę pasakojo Rasa. Ji užsiminė, kad kartais tenka dirbti ir be išeiginių, kai gyvūnas serga, reikia duoti vaistus, stebėti jį. Zoologijos sodo vadovo E. Legecko nuomone, veterinarijos specialistų, kurie prižiūrėtų egzotinius gyvūnus, trūksta, tačiau jis įsitikinęs, kad ateityje jų bus daugiau. Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnus prižiūri ir gydo veterinaras Šarūnas Nenartavičius, atvykstantis iš Gargždų, Linas Varanauskas – iš Klaipėdos, taip pat Rita Gineikienė ir kt., bendradarbiaujama ir su kitų miestų veterinarais. E. Legeckas ir R. Vėliūtė tikino, kad Klaipėdos zoologijos sodo gyvūnai pripratę prie žmonių, o ypač prasidėjus pagrindiniam – vasaros sezonui laukia lankytojų šurmuliavimo. Žiemos metu dauguma gyvūnų, pavyzdžiui, lemūrai, beždžionės, aros, gyvena patalpose, lauke jiems per šalta. Tiesa, pasitaiko visko, mat gyvūnai prisitaiko prie sąlygų: gyvūnų prižiūrėtoja R. Vėliūtė pasakojo, kad kengūros, kurios turėtų bijoti žiemos šalčio, kartais nenori eiti į vidų, šokinėja ant sniego laimingos ir joms viskas gerai. Sniego nebijo ir kanopiniai gyvūnai – karvės, avys vaikštinėja kieme, nors turi ir patalpas, kur gali pasislėpti. Štai tigrams ir liūtams žiemos sezonas – geras metas, jie mėgsta vėsesnį orą. Vasarą jiems per karšta ir jie būna pasyvesni. Klaipėdos zoologijos sodo vadovas E. Legeckas 2022 m. sutinka nusiteikęs pozityviai: „Sunkius karantininius metus jau išgyvenome. Šiemet – Tigro metai, o tigrų turime daug. Žmonės galės juos aplankyti, pasidžiaugti išdidžiais, gražiais žvėrimis.“

Veterinarijos specialistai pataria

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Justina Morkūnaitė atkreipia dėmesį, kad dauguma lauko sąlygomis gyvenančių ūkinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių yra neblogai prisitaikę prie metų laikų pokyčių ir temperatūros svyravimų, tačiau žiemą gyvūnų savininkas turi jiems sudaryti papildomas sąlygas apsisaugoti nuo šalčio, sniego, lietaus, vėjo ar šlapdribos ir tinkamai paruošti patalpas bei guolius. „Žiemą kiekvienam gyvam organizmui svarbu išsaugoti šilumą ir energiją, todėl guolis ir mityba tampa reikšmingiausiais poreikiais. Ypač šalčiui jautresniems gyvūnams būtina sudaryti kuo palankesnes sąlygas, kad jie neperšaltų ir neišsektų. Kaip ir visais metų laikais, taip ir žiemą svarbu, kad lauke gyvenantys gyvūnai turėtų galimybę pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų patalpose. Itin svarbu, kad pakaktų pašaro, kad jis būtų maistingesnis ir kaloringesnis“, – vardija VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja J. Morkūnaitė.

Specialistė atkreipia dėmesį, jog žiemos šėrimo racionas turėtų būti sudarytas iš kuo įvairesnių, kaloringesnių pašarų, gyvūnus reikia šerti visaverčiais pašarais, kadangi su pašaru gaunama energija naudojama kūno temperatūrai palaikyti. Taip pat svarbu nepamiršti ir pakankamo kiekio vandens. Ūkinių gyvūnų vandens poreikiui patenkinti geriausia įrengti specialias neužšąlančias girdyklas, o augintiniams vietoje metalinių dubenėlių naudoti plastikinius.

2022-ieji yra paskelbti Gyvūnų gerovės metais.

Monika CALZONAITĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių