Konferencijoje Drevernoje – ir apie jūrinio vėjo elektrinių parko tyrimus
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto organizuojama konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“.
Drevernoje gegužės 15–17 d. vyksta Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto organizuojama konferencija „Jūros ir krantų tyrimai“, skirta Lietuvos tyrėjams, verslo ir pramonės, viešojo sektoriaus atstovams, siekiantiems pasidalinti mokslinių tyrimų rezultatais, geraisiais mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžiais bei kitomis aktualijomis.
Konferencijoje gegužės 16 d. tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Fugro“ pristatė jūros dugno tyrimų duomenis šalies mokslo bendruomenei. Šie duomenys buvo surinkti bendrovei ruošiantis statyti jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje, prie Lietuvos krantų.
Konferencijoje Anne Marie Roikjær pristatė „Ignitis Renewables“ pirmąjį vėjo elektrinių parką jūroje; Dennis Heuckelbachas aptarė atliktų žvalgybinių geofizinių tyrimų planuojamo parko teritorijoje rezultatus; dr. Giedrė Godienė kalbėjo apie vėjo elektrinių parko jūroje vizualinės įtakos kraštovaizdžiui vertinimo metodologinius aspektus; Artūras Razinkovas-Baziukas skaitė pranešimą „Inovatyvūs techniniai sprendimai, skirti suderinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą jūroje su aplinkos apsauga – NID4OCEAN projektas“.
Jūrinio vėjo parkai Lietuvoje – vieni iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės projektų. Jie itin padidins elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ ruošiasi statyti pirmąjį šalyje jūrinio vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje ir, pagal numatytus reikalavimus, parengė šio Lietuvai itin svarbaus energetikos projekto poveikio aplinkai vertinimo programą. Anot jūrinio vėjo elektrinių parko projekto vadovės A. Roikjær, žalioji energetika yra glaudžiai susijusi su gamta ir jos išsaugojimu, o Baltijos jūros ekosistemos apsauga yra vienas iš svarbiausių bendrovės tvarumo strategijos tikslų.
„Vystydami atsinaujinančios energetikos projektus neišvengiamai darome įtaką aplinkai, tačiau siekdami užtikrinti balansą tarp švarios elektros energijos gamybos ir gamtos apsaugos, imsimės visų reikiamų priemonių, kad jūrinio vėjo elektrinių parko poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, o kai poveikio išvengti neįmanoma – įgyvendinsime kompensacines aplinkos būklę gerinančias priemones“, – sako A. Roikjær.
Pasak projekto vadovės, visu jūrinio vėjo elektrinių parko vystymo laikotarpiu bus remiamasi gerosiomis tarptautinėmis praktikomis – bus konsultuojamasi su aukščiausios kvalifikacijos Lietuvos ir kitų šalių specialistais bei ekspertais, kurie atneš savo patirtį ir žinias į projektą Lietuvoje. Siekiama, kad šio projekto poveikio aplinkai vertinimas ir procedūros atitiktų ne tik Lietuvos, bet ir aukščiausius europinius ir tarptautinius reikalavimus.
Visų pirma būtina nustatyti ir įvertinti planuojamo vėjo elektrinių parko poveikį atskiriems aplinkos komponentams, t. y. žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei ir kt.
„Ignitis renewables“ yra pasirašiusi sutartį su „Fugro“ dėl pirmojo Lietuvos jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijos geofizinių tyrimų atlikimo. Teigiama, jog tai yra nepaprastai svarbus projekto vystymo etapas, nes šie tyrimai padės geriau įvertinti Baltijos jūros dugno sąlygas, nuspręsti, kur bus statomos vėjo elektrinės, bei priimti sprendimus, susijusius su jų statyba ir projektavimu.
„Fugro“ geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“ jau tiria jūrinio vėjo parkui skirtą 120-ies kvadratinių kilometrų teritoriją Baltijos jūroje, kur po vandeniu renka dvimačius itin didelės raiškos duomenis, taip pat batimetrinius, sonaro su šoninio skenavimo funkcija ir magnetometrinius duomenis.
Baltijos jūroje planuojamas jūrinio vėjo elektrinių parkas, kuriam numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 120 kvadratinių kilometrų, parko teritorija nuo pakrantės yra nutolusi mažiausiai 36 kilometrus, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 60 km. Joje gylis siekia nuo 28 iki 48 metrų, o visa teritorija patenka į 9–10 m/s metinio vidutinio vėjo greičio zoną. Galimas vėjo elektrinių skaičius sieks iki 55, galimas maksimalus jų aukštis – iki 350 metrų.
Planuojama, jog 2028 metais Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalyje ties Palanga pradėsiantys veikti du maždaug 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai pagamins iki 6 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio, taip pat pritrauks beveik 3 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.
„Bangos“ inf.
Redos MILVYDIENĖS nuotr.
