Konstitucinio Teismo sprendimas padrąsino ir Gargždų ligoninę
Penktadienį Pakruojyje vyko Lietuvos rajono ligoninių asociacijos pasitarimas, kuriame aptartas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad 2009 metais priimtas Vyriausybės nutarimas dėl sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo tuo metu buvo neteisėtas, nes nebuvo grindžiamas įstatymu. Rajono ligoninėms palankus teismo sprendimas jų vadovus skatina atgauti bent dalį dėl reorganizacijos patirtų lėšų ar bent jau pristabdyti nuolatinį lėšų gydymo įstaigoms mažinimą.
Vyko asociacijos pasitarimas
Į Konstitucinį Teismą (KT) dėl minėto Vyriausybės nutarimo, pagal kurį ligoninės buvo suskirstytos į tris grupes, kreipėsi grupė Seimo narių. Visai neseniai KT baigė nagrinėti šį kreipimąsi ir paskelbė, kad 2009 m. Vyriausybės priimtas nutarimas tuo metu buvo neteisėtas, nes nebuvo grindžiamas įstatymu. Anot teismo, Ministrų kabinetas įtvirtino tokį Privalomojo sveikatos draudimo lėšų skyrimo sveikatos priežiūros įstaigoms pagrindą, kuris nebuvo nustatytas tuo metu galiojusiuose įstatymuose. „Pripažinta, kad Vyriausybė nesilaikė konstitucinio reikalavimo paisyti teisės aktų hierarchijos“, – teigiama KT pranešime spaudai.
Penktadienį Pakruojyje vykusiame Lietuvos rajono ligoninių asociacijos pasitarime dalyvavo ir Gargždų ligoninės, kuri taip pat priklauso asociacijai, vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė. Medikė pasakojo, jog susitikime nagrinėti įvairūs siūlymai, kaip elgtis rajono ligoninėms sulaukus joms palankaus KT sprendimo. „Buvo svarstymų kreiptis į teismą ir bylinėtis dėl žalos atlyginimo. Deja, mes suprantame, jog prisiteisti visus dėl šios reformos prarastus pinigus būtų nerealu. Todėl vieningai nutarėme kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą Vytenį Povilą Andriukaitį su tam tikrais prašymais, kurie pagerintų rajoninių ligoninių padėtį“, – „Bangai“ teigė A. Grikšienė.
Paslaugų prieinamumas pablogėjo
Lietuvos rajono ligoninių asociacija iš viso vienija 11 šalies gydymo įstaigų, dešimt jų palietė 2010 m. įvykdyta restruktūrizacija, o viena – Kupiškio rajoninė ligoninė – buvo restruktūrizuota dar prieš reformą. A. Grikšienės teigimu, dėl reorganizacijos, kurią vykdant buvo pažeista Konstitucija, kiekviena ligoninė patyrė nuo 1 iki 2 milijonų litų nuostolių. Gargždų ligoninėje dėl reformos atleistas 41 darbuotojas, įstaigos finansavimas sumažėjo 1,7 mln. litų. Gargždų ligoninės vadovė teigė, jog pusketvirtų metų darbo patirtis po restruktūrizacijos parodė, kad per reformą įgyvendintos priemonės tik pablogino pacientams paslaugų prieinamumą. „Žalieji koridoriai nepasiteisino ir neveikia. Reanimobilio reikia laukti net 4–5 valandas. Štai neseniai į Gargždų ligoninės priėmimą buvo atvežtas 73 metų pacientas. Stabilizavus būklę nesant anesteziologo-reanimatologo, ligonis skubiai turėjo būti transportuotas į aukštesnio lygio gydymo įstaigą Klaipėdos mieste. Deja, reanimobilis atvyko tik po 5 valandų, nes buvo išvykęs į atokų rajoną. Tokie atvejai kartojasi neretai“, – kalbėjo medikė.
Ji taip pat akcentavo, kad darbo patirtis parodė, jog priėmimo-skubios pagalbos skyriuose chirurgų (traumatologų) paslaugas būtina teikti visą parą ir visomis dienomis. O vien chirurgų (traumatologų) darbo užmokesčiui per metus ligoninei reikia 200 tūkst. litų. Siekiant išlaikyti reanimacijos-intensyvios terapijos tarnybą, būtina padidinti stacionarių paslaugų finansavimą. Tam papildomai reikėtų 620 tūkst. litų.
Kreipsis į sveikatos apsaugos ministrą
A. Grikšienė teigė, jog susitikime Pakruojyje apžvelgus restruktūrizavimo trečiojo etapo pasekmes, rajono ligoninių asociacijos nariai priėjo prie vieningos nuomonės, kad pablogėjo ne tik paslaugų prieinamumas pacientams, bet ir tapo komplikuotos darbo sąlygos ligoninių medicinos personalui. Restruktūrizuotos ligoninės po įvykdytos reformos kiekvienais metais išgyvena vis didesnes finansines problemas: kasmet mažinamas finansavimas už teikiamas medicinines paslaugas, o išlaidos mažėja nežymiai.
Atsižvelgus į visų asociacijos narių išsakytus priekaištus, rengiamas raštas sveikatos apsaugos ministrui, kuriame bus prašoma atsižvelgti į rajono ligoninių pageidavimus didinti intensyvaus gydymo paslaugų apmokėjimą, plėsti dienos chirurgijos paslaugų apmokėjimą, didinti operacijų apimtis, fiksuotai skirti lėšų chirurgų (traumatologų) darbui apmokėti, atskira eilute numatyti lėšas geriatrijos paslaugoms apmokėti, didinti finansavimą slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugoms ir kt.
