Koronaviruso užkrato plitimas – mūsų rankose
Dar gruodžio pabaigoje žiniasklaidoje nuskambėjo naujiena apie Uhane, Kinijoje, kilusį koronavirusą. Nuo to laiko infekcija išplito ne tik Azijoje, bet ir Australijoje, Kanadoje, JAV ir net Europoje. Iš viso sausio 31 d. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, pasaulyje beveik 10 000 laboratoriškai patvirtintų ligos atvejų (213 mirties atvejų). Apie šio viruso keliamą grėsmę ir prevencijos būdus kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminiene.
Svarbi higieninė kultūra
– Iš kur kilo koronavirusas?
– Koronavirusai (RNR virusai) dėl savo paviršinių savybių yra panašūs į karūną, todėl pavadinti lotynišku žodžiu „corona“. Jie atrasti 1960 metais ir jų labai daug, tad virusai gali infekuoti tiek žmones, tiek gyvūnus. Kvėpavimo takai ir virškinamasis traktas yra pirmieji viruso taikiniai. Naujas koronavirusas (2019-nCoV) siejamas su protrūkiu Uhane, Kinijoje, vis dėlto informacija apie infekcijos charakteristikas yra ribota. Pasak Kinijos ekspertų, inkubacinis periodas yra 7 dienos, tačiau gali svyruoti nuo 2 iki 12 dienų. Kol kas vyksta epidemiologiniai tyrimai, tad negalima pasakyti, kaip virusas persidavė žmonėms. Įtariama, kad virusas atėjo iš gyvosios gamtos. Yra žinoma, kad naujasis koronavirusas (2019-nCoV) gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui, tačiau šiuo metu dar trūksta epidemiologinės informacijos norint konkrečiai nustatyti, kaip naujasis koronavirusas plinta tarp žmonių: ribotai ar intensyviai.
– Kaip galima apsisaugoti nuo naujojo koronaviruso infekcijos?
– Rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas šiltu vandeniu ir muilu arba alkoholio turinčiomis rankų dezinfekcijos priemonėmis, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys. Šiandien labai svarbu kelti visuomenės sąmoningumą – koronaviruso simptomų žinojimą ir supratimą apie Kinijoje keliavusiųjų sveikatos stebėjimo poreikį.
Jei šis užkratas išplis Lietuvoje, kiek jis išplis, kokios bus to pasekmės – priklausys nuo kiekvieno iš mūsų, tiek nuo šiuo metu labai intensyviai dirbančių specialistų, tiek ir nuo kiekvieno žmogaus informuotumo, higieninės kultūros, elgesio.
Į viruso centrą nekeliauti
– Ar turėtų susirūpinti keliautojai į Kiniją?
– Dėl šiuo metu Kinijoje registruojamo sezoninio gripo sergamumo pakilimo keliautojams, vykstantiems į Uhaną, rekomenduojama, siekiant išvengti sunkios ligos, pasiskiepyti sezonine gripo vakcina likus mažiausiai dviem savaitėms iki numatomos kelionės į Kiniją. Keliautojai, kuriems kelionės metu ar 14 dienų laikotarpiu po jos atsirado į gripą panašių simptomų, turi nedelsdami skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, o ne vykti tiesiogiai į gydymo įstaigą. Kelionės orlaiviu metu – informuoti lėktuvo įgulą.
Taip pat Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į viruso epicentrą.
– Ar saugu gyventojams keliauti lėktuvais į kitas Europos šalis?
– Manau, kad vertinant šiandienos epidemiologinę situaciją keliauti lėktuvais į kitas Europos šalis nėra didesnė rizika nei iki šiol. Noriu akcentuoti, kad dažniausiai užkratą mes sau į burną, nosį, akis atsinešame savomis rankomis. Todėl ir šios infekcijos, kaip ir daugelio kitų, atveju labai svarbi yra asmens higiena, kultūra.
– Kokių kitų laikinųjų atsargos priemonių imtasi, be oro uostuose esančių specialistų? Jei epidemijos grėsmė išaugs, kokių priemonių imsis šalis?
– Šiuo laikotarpiu specialistai nuolat stebi sergamumo lygį, epidemiologinius dėsningumus ir tarptautinių institucijų rekomendacijas. Taip pat Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai bendrauja, derina veiksmus ir su kitomis keliolika institucijų, kurių įsitraukimas ir sklandus bendradarbiavimas šiuo atveju yra būtinas.
Įvežimo rizika – vidutinė
– Šią savaitę vaistinėse medicininių kaukių paklausa išaugo beveik dvigubai. Ar jos padeda apsisaugoti nuo koronaviruso?
– Svarbiausia, kad medicinines kaukes dėvėtų asmenys, jau pajutę simptomus: kosėtų ir čiaudėtų į kaukes, kurias dažnai keistų, taip sumažindami užkrato platinimą aplinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užkrėtimo, jei yra artimas kontaktas.
Noriu paaiškinti, kodėl tokia svarbi nuolatinė rankų higiena: virusai, iškosėti ar iščiaudėti su seilių ar skreplių lašeliais, ore ilgai neužsibūna, veikiami žemės traukos nusėda ant įvairių aplinkos daiktų, kuriuos liesdami mes užsiteršiame rankas, o su rankomis atsinešame į burną, nosį ar akis.
– Ar yra reali grėsmė, jog koronavirusas pasieks ir Lietuvą?
– Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Iš Kinijos į Europą tiesioginius skrydžius vykdo Italija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pateikto rizikos vertinimo duomenimis, 2019-nCoV įvežimo į Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalis rizika yra vidutinė. Jeigu ES ar EEE šalyse nustatytiems įvežtiniams atvejams laiku bus taikomos griežtos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, tokiu atveju tolesnio plitimo tikimybė bendruomenėje yra vertinama kaip žema.
Jei kyla klausimų, informacija pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje Ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėse, taip pat gyventojai gali konsultuotis telefonais: 8 618 79984 (Vilnius), 8 652 30105 (Kaunas), 8 616 94562 (Klaipėda) (visą parą konsultuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai).
Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ
