Korupcijos aruodai tuštėja lėtai
Kyšininkavimas, Europos Sąjungos lėšų nukreipimas interesų grupėms, viešųjų pirkimų ir viešojo sektoriaus darbo vietų konkursų vingrybės – tai Lietuvos kasdienybė, nebekelianti jokios nuostabos, tik retkarčiais pasipiktinimą, po kurio apibendrinama: „Ir nieko čia nepadarysi“. Tarptautinę antikorupcijos dieną Lietuva pasitiko pagerinusi savo vietą korupcijos suvokimo indekse – pakilta nuo 54 balų pernai iki 57 šiemet. Vis dėlto tiek šalies, tiek savivaldybių lygmeniu korupcijos aruodai tuštėja nežymiai.
Ironiškas įpročių vertinimas
„2013 metai Lietuvoje korupcijai buvo sėkmingi, – ironizuoja Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė. – Vasarą nieko per daug nesudomino liūdna žinia, jog Lietuva pirmauja Europoje pagal kyšininkavimo mastus. Teisingiau būtų sakyti, jog yra paskutinė. Net 26 procentai apklaustų Lietuvos gyventojų pripažino per pastaruosius metus davę kyšį. Baigiantis metams pasirodė ir 2013-ųjų Korupcijos suvokimo indeksas, pagal kurį Lietuva pakilo 5 vietomis tarp pasaulio valstybių, tačiau lieka ES uodegoje.“
Parlamentarės nuomone, tautiečiai, perskaitę tai laikraščiuose ar pamatę televizorių ekranuose, greičiausiai tik gūžtelėjo pečiais. Juk tokia sistema, tad taip ir tenka gyventi. „Seniai išmokome į tipiškas lietuviškas problemas reaguoti su tik sau patiems suprantama šypsena. Joje telpa ironiškas lietuviškų įpročių vertinimas ir kartu pavienio piliečio bejėgiškumas juos keisti. Tačiau valdžioje esantys politikai turėtų reaguoti visai kitaip, nes patys pakeisti galėtų labai daug. Tik norėdami tą daryti, pirmiausiai turime pripažinti, kad problemos egzistuoja“, – įsitikinusi Seimo narė. Ji atkreipia dėmesį, kad pavasarį padaryta, ko gero, didžiausia galima žala bandymams pažaboti korupciją Lietuvoje – priimta nauja Viešųjų pirkimų įstatymo redakcija, panaikinusi daugelį pirkimų kontrolės galimybių ir atidavusi visą veiksmų laisvę į perkančiosios organizacijos rankas.
Vienas langelis tramdytų pagundas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Savivaldybės korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas Andrius Adomaitis „Bangai“ sakė, kad šiemet komisija prioritetą teikė viešųjų pirkimų skaidrumui mūsų Savivaldybėje. „Kontrolierių paprašėme padaryti patikrinimą, bet rimtų pažeidimų viešųjų pirkimų procedūrose nenustatyta. Tačiau juk visi suvokiame, kad pats konkursas yra tik Aisbergo viršūnė. Paprastai neteisėti judesiai, jei jie vyksta, tai vyksta prieš patį konkursą. Nors ir jaučiame, kažkokių kalbų girdime, tačiau tai užfiksuoti yra labai sunku“, – pripažino A. Adomaitis. Jis apgailestavo, kad rajono Savivaldybėje dar iki šiol neįgyvendintas vieno langelio principas. „Manau, kad tai labai efektyvus būdas mažinant korupcijos apraiškas. Tuo įsitikinome semdamiesi patirties Kaliningrade, Estijoje, Suomijoje, Latvijoje. Pagaliau šalia turime Klaipėdos savivaldybės pavyzdį. Vieno langelio principas tikrai apriboja daugelį pagundų“, – kalbėjo minėtos komisijos pirmininkas, pridūręs, kad kitąmet ypatingas komisijos dėmesys bus skiriamas, kaip Savivaldybėje vyksta konkursai darbo vietoms užimti.
Menkas visuomenės nepakantumas
Seimo narės A. Bilotaitės nuomone, svarbiausia yra ne kasdieninė kova su korupcijos apraiškomis ir atskirų kyšių ar „otkatų“ medžioklė, o įstatyminės bazės ir visuomenės požiūrio į šią problemą keitimas. Deja, visuomenė brandos šiuo klausimu dar labai stinga. „Pasitikėjimo telefonu žmonės beveik nesinaudoja, jei ir buvome gavę kokių signalų, tai jie yra buitinio lygmens. Pavyzdžiui, skundžiamasi dėl nesutvarkyto kelio, tačiau niekas nėra pranešęs apie kyšį ar valstybės lėšų švaistymą ir pan.“, – „Bangai“ sakė rajono Savivaldybės narys A. Adomaitis.
„Turime siekti, kad apie kyšininkavimą pranešęs asmuo aplinkiniams nebūtų „kaziolas“ arba „krysa“, o kiekvienam Lietuvos vaikui būtų aišku, kad pavogti iš valstybės – tai vogti iš visų Lietuvos žmonių. Jei pavienėmis iniciatyvomis apsunkiname sąlygas korupcijai ir taip sumažinome jos apraiškas keliais procentais, žinoma, judame teisinga linkme. Tačiau tai tik braukymas šakėmis ant vandens, jei kita įstatymo ranka įslaptinami viešieji konkursai, atidaromi vartai „otkatų“ srautams ir, svarbiausia, nesiekiame išgyvendinti pakantumo šiam reiškiniui“, – įsitikinusi Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A. Bilotaitė.
- Seimo narių grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė A. Bilotaitė:
„Jei kyšių „apyvarta“ ir sumažėjo, tai pats mąstymas apie korupciją iš esmės nesikeičia nei žiemą, nei vasarą. Lyg visi suprantame, kad iš principo tai blogas reiškinys, tačiau dažniausiai tik kol jis nepaliečia mūsų pačių. Galima labai daug pakeisti įstatymuose, ribojant galimybę kyšininkauti ir naikinant paskatas tai daryti. Bet niekur nedingsta visuomenėje gyvas įsitikinimas, kad korumpuoti problemų sprendimo būdai – irgi pasirinkimas“.
- Klaipėdos rajono savivaldybės korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas A. Adomaitis:
„Komisija neturi įgaliojimų bausti, mūsų funkcija – prevencinė, šviečiamoji. Prasminga ugdyti nepakantumą korupcijai nuo jaunosios kartos. Tenka apgailestauti, kad šiemet su švietimo įstaigomis nebesutarėme dėl konkurso antikorupcijos tema. Mokyklos jo kratėsi argumentuodamos, esą ir taip daug įvairiausių konkursų. Tačiau antikorupcinę tematiką gi galima sugretinti, pavyzdžiui, su teisine. Štai klaipėdiškiai moksleiviai organizavo rašinių konkursą, kauniškiai kūrė net vaizdo klipus. Apskritai korupcija nepriklauso nuo kokių nors komisijų dydžių ir planų, bet nuo politinės valios ir nuo institucijų vadovų požiūrio“.
