Kova prieš vėžį – iššūkis ne tik pacientams, tačiau ir jų artimiesiems
Kasmet beveik 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje išgirsta gniuždančią diagnozę: „Jums – vėžys“. Dažnai nauja realybė, į kurią žmogus bloškiamas po tokios žinios, tampa rimtu iššūkiu ne tik pačiam pacientui, tačiau ir jo artimiesiems.
„Žinoma su sąlyga, kad asmenys savo artimiausiems žmonėms išdrįsta prisipažinti, jog jiems diagnozuotas vienoks ar kitoks onkologinis susirgimas. Iš patirties galiu pasakyti, jog vis dar labai dažnai susiduriame su situacijomis, kuomet ligoniai to pasakyti nesiryžta net ir patiems artimiausiems. Ir tokiu būdu užsikrauna sau dvigubą naštą – turi ne tik grumtis su liga dėl savo gyvenimo, lygiagrečiai kovojant su savo jausmais bei neigiamomis emocijomis, tačiau kartu yra priversti gyventi ir savotiškame mele ar neišsakytoje tiesioje“, – sako Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
Anot jos, dažniausiai nutylėti tiesą žmones skatina įvairios psichologinės priežastys, pavyzdžiui, baimė išgąsdinti pagyvenusius tėvus, nepilnamečius vaikus arba nenoras matyti per didelio gailesčio.
„Tai galima suprasti iš žmogiškosios pusės. Visgi aš manau, kad žmonės turėtų ryžtis pasakyti tiesą. Nes artimieji gali padėti jiems sveikti, susidoroti su naujais kasdieniais iššūkiais, lydinčiais onkologinių ligų gydymo metu“, – teigia N. Čiakienė.
Žinoma, ne mažiau svarbu ir tai, kaip artimieji reaguoja į žinią ar yra jai pasiruošę ir žino kaip elgtis bei padėti.
„Jau minėjau, kad pacientus kartais tiesiog erzina perdėtas gailestis ar užuojautos. Iš pacientų girdžiu, jog juos glumina tokios frazės kaip „Viskas bus gerai“. Ligos pradžioje niekas nežino kaip klostysis jos eiga, kaip organizmas reaguos į taikomus gydymo metodus. Todėl geriausia, ką gali padaryti tokioje situacijoje atsidūrę artimieji, yra padrąsinti, palinkėti stiprybės ir savo kasdieniais veiksmais parodyti, kad jie yra pasiryžę būti šalia viso proceso metu. Aišku, tokie dalykai ne visiems yra savaime suprantami, tad dažnai ir pacientų artimiesiems pravartu pasinaudoti psichologine pagalba ar konsultacijomis“, – aiškina POLA vadovė.
N. Čiakienė sako, kad kita iššūkių dalis – praktinio gyveno klausimai. Ypač jei vėžys diagnozuojamas šeimą finansiškai išlaikančiam asmeniui. Onkologinės ligos gydymas yra ilgas ir organizmą alinantis, nedarbingumas tęsiasi kelis mėnesius, dalis pacientų baigusių aktyvų gydymą tampa neįgaliais.
Kalbant apie finansinius dalykus, svarbūs du aspektai. Pirma, kai kurioms vėžio formoms gydyti reikalingi Lietuvoje dar nekompensuojami inovatyvūs vaistai. Toks gydymas kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Retas kuris žmogus gali už juos susimokėti iš savo kišenės, tačiau tam tikrų sprendimų galima rasti. Pavyzdžiui, farmacijos kampanijos vykdo įvairias „Vilties“ programas, į kurias įtraukia retomis onkologinių ligų formomis sergančius žmones, gydymo įstaigos vykdo naujų vaistų klinikinius tyrimus. Daliai pacientų tai padeda gauti inovatyvų gydymą anksčiau, dar prieš priimant sprendimus dėl jo kompensavimo.
„Kitas labai svarbus aspektas – kasdieniam pragyvenimui skirti pinigai. Taip, vėžio gydymas, operacijos, pagrindinės reabilitacijos procedūros pacientams Lietuvoje yra kompensuojamos. Visgi išlaidų tenka skirti ir sveikatos atstatymui, ir, sakykime, vizitams į gydymo įstaigas, ir dalykams, susijusiems su mitybos, gyvensenos pokyčiais. O tai gali sudaryti nemažą sumažėjusio šeimos biudžeto dalį. Gerai, jei žmonės turi santaupų, galbūt yra apsidraudę. Visgi, daug onkologinių pacientų ir jų šeimų susiduria su finansiniais sunkumais. Jų pajamos sumažėja, išlaidos išauga, žmonės sunkiai patenkina būtinuosius poreikius. Tuo tarpu tyrimų duomenys rodo, kad laiku negaunant paramos ir palaikymo, blogėja ne tik onkologinių pacientų gyvenimo kokybė, bet prastėja ir jų išgyvenamumo rodikliai. Žodžiu, būtina įvertinti ir visus šiuos dalykus bei leisti pacientui suprasti, kad visi kartu sugebėsite įveikti jo ligą“ – sako N. Čiakienė.
Nepalikti paciento vieno – tai yra pats svarbiausias dalykas, kurį gali ir turi padaryti artimieji. Net ir tokiuose, atrodytų, paprastuose dalykuose, kaip apsilankymai pas gydytojus ar kitus specialistus.
„Turime suprasti, kad pacientas, ypač ligos pradžioje, išgyvena milžinišką stresą. Todėl labai svarbu, kad kas nors iš artimųjų žmonių kartu su juo vyktų pas gydytojus, rūpintųsi dokumentais, užsirašytų svarbiausius dalykus, pagaliau užduotų gydytojams klausimus, kuriuos galbūt ne visada drįsta užduoti pacientai“, – teigia POLA vadovė.
Įvairios mokslinės studijos rodo, jog pacientai greičiau sveiksta tuomet, kuomet domisi savo liga, ieško su ja susijusios informacijos. Ir čia artimieji pacientams taip pat gali tapti rimta paspirtimi.
„Manau, kad artimieji gali labai sėkmingai įsitraukti į šį procesą. Ne tik padėti atrasti informaciją, bet ir suprasti ją, padėti kritiškai ją įvertinti. Šiais laikais, kuomet internete yra begalė įvairių žinių ir duomenų, šaltinių atranka ir kritinis informacijos vertinimas yra ypač svarbus. Ir paciento artimiausi žmonės gali puikiai tai padaryti“, – aiškina N. Čiakienė.
Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena daugiau kaip 110 tūkstančių žmonių. Net trečdalis su ja išgyvena 10 ir daugiau metų.
—-
Marius Dubnikovas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas
„Onkologinės ligos gydymas yra sudėtingas procesas. Todėl suprantama, jog dažnai ja sergantis žmogus tiksliai pats nežino gydymo eigos ar plano. Ši nežinomybė kursto didžiulę baimę tiek pačiam ligoniui, tiek jo artimiesiems. Tokiu atveju antra nuomonė apie diagnozuotą ligą ir, svarbiausia, pateikiamos gydymo rekomendacijos gali gerokai sumažinti šį stresą. Būtent tokią galimybę – gauti antrąją geriausių pasaulio onkologų parengtą nuomonę – ir suteikiame visiems mūsų klientams, kurie yra apsidraudę mūsų draudimu nuo vėžinių susirgimų „Oncodrop“.
Draudimas šioje situacijoje ne mažiau svarbus dar ir todėl, kad finansiniai resursai (pavyzdžiui, solidus darbo užmokestis), susidūrus su kritinėmis ir onkologinėmis ligomis, gali staiga ištirpsti arba smarkiai sumažėti. Pastebima, jog Vakarų šalyse žmonės visų pirma naudoja draudimą mažinti rizikas, susijusias su žmonėmis, o tik vėliau seka įvairaus turto draudimas. Lietuvoje gi mes vis dar dažniau draudžiame automobilį, tačiau pamirštame savo ar savo šeimos narių apsaugą.
Pranešimas žiniasklaidai
