Kraštietės patirtis: Italija – ne tik atostogoms, bet ir mokslui

Turbūt kiekvienam išvykus atostogų į kitą šalį yra kilusi mintis, jog „galėčiau čia gyventi“. Taip man nutiko prieš porą metų lankantis Italijoje, tad, pasitaikius galimybei išvykti į Italiją pagal Erasmus+ mainų programą, ja pasinaudojau. Buvau priimta studijuoti į Bolonijos universitetą, vieną garsiausių ir seniausių Europos bei pasaulio universitetų.

Dabar atostogaudama tėviškėje dalinuosi savo įspūdžiais apie studijas Italijoje, o rugsėjį vėl nersiu į ekonomikos mokslus Vilniaus universitete.

Lengvesni egzaminai, didesnės siekiamybės

Prieš prasidedant studijoms labai jaudinausi, kad bus labai sunku, nes Bolonijos universitetas turi aukštus reitingus: užima 2 vietą Italijoje ir 48 pasaulyje, o Vilniaus universiteto pasauliniai reitingai siekia 439 vietą.

Studijavau 4 dalykus anglų kalba, 3 iš jų buvo magistro lygio ir nors Lietuvoje, Vilniaus universitete, studijuoju ekonomikos bakalaurą, dalykai nepasirodė sudėtingi. Svarstau, jog taip gali būti todėl, kad studijos vyko anglų kalba, o ne vietine italų kalba, arba Lietuvoje bakalauro studijų programa yra aukšto lygio. Studijuojant Italijoje teko prisitaikyti prie naujos vertinimo sistemos, klimato sąlygų, bet egzaminų sesija buvo be streso, kadangi galutiniam pažymiui galima prieštarauti tris kartus ir jį perrašyti. Šia galimybe neteko pasinaudoti, nes viską išlaikiau iš pirmo karto, bet, manau, tai pravartu, jei kuris egzaminas nepasiseka ir siekiama aukščiausių rezultatų. Vis dėlto, jei nepasiseka po trečio karto, tada kartojamas kursas, o pas mus užtenka neišlaikyti antrą kartą. Galimybės prieštarauti pažymiui nėra.

Kadangi Italijoje lengviau išlaikyti egzaminus, studentų siekiamybė yra aukščiausias įvertinimas. Lietuvoje išlaikyti egzaminus yra sunkiau ir studentus tenkina vien egzamino išlaikymas, kad ir žemesniu balu. Dar vienas esminis skirtumas Italijoje: baigiant bakalaurą nereikia rašyti ir apsiginti bakalauro darbo, tai reikalaujama tik baigiant magistro studijas. Yra tik baigiamieji egzaminai, nuo kurių ir priklauso, ar baigei universitetą ir koks yra galutinis pažymys. Verta paminėti, jog paskaitos trunka 3 valandas, ne kaip įprasta Lietuvoje 1,5 valandos, tačiau pirmos 15 minučių, jei dėstytojas yra italas, skiriamos visiems susirinkti.

Studijų trukmė skiriasi

Susipažinau su nemažai studentų iš skirtingų šalių ir visi stebėjosi, jog mano bakalauro studijos trunka 4 metus, o tiek Lenkijoje, tiek Švedijoje, tiek Italijoje bakalauro studijos trunka tik 3 metus, o jei trunka ilgiau, baigus studijas gaunamas ir magistro diplomas.

Taigi, kai mano Erasmus+ mainai ėjo į pabaigą, naujai sutiktiems draugams į pabaigą ėjo bakalauro studijos. Teko dalyvauti jų išleistuvėse. Šventė kukli: komisija kviečia kiekvieną kandidatą po vieną, pasako jų pažymį, paspaudžia ranką, ir viskas. Universiteto baigimo dip­lomą absolventai gauna tik po 4 mėnesių. Tuo tarpu magistrantai per savo išleistuves apsigina mokslinį darbą ir tuomet eiga tokia pati, kaip bakalauro. Absolventai po tokios kuklios ceremonijos susirenka į neformalius vakarėlius, kuriuose dėvi lauro lapų vainikus ant galvos ir yra pagerbiami žodžiais „Dottore, dottore…“

Dar vienas įdomus šventės elementas – išleistuvių skrajutė su baigiančio universitetą studento karikatūra ir satyrine eilute apie jį. Šias skrajutes draugai dalija atsitiktiniams praeiviams gatvėje, restorane, kuriame susirenka atšvęsti.

Pragyvenimo išlaidos

Tenka neretai girdėti, jog Italija – pigi šalis, tad noriu paneigti šį faktą. Už vieno kambario nuomą su bendra virtuve ir vonios kambariu Forli mieste, netoli universiteto ir centro, mokėjau 400 eurų per mėnesį. Lietuvoje galima išsinuomoti visą butą už tokią sumą.

Prekės parduotuvėse irgi kiek brangesnės nei Lietuvoje, bet, žinoma, kad pigiau nei Prancūzijoje ar Vokietijoje. Yra dalykų, kurie pigesni Italijoje nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, vietinė produkcija ir vaisiai.

Nustebino ir „Eurovizijos“ balsavimo įkainiai. „Eurovizijos“ balso kaina Lietuvoje 0,90 ct ir galima balsuoti 5 kartus, o Italijoje – 0,51 ct ir galima balsuoti 20 kartų. Kavinėse už kruasaną su kremu ir kavą sumoki apie 3 eurus, o Lietuvoje vien už kavą galima tiek sumokėti.

Prie keistenybių prisitaikoma

Italija yra labai draugiška šunims, juos vedasi absoliučiai visur. Netgi prekybos centruose yra specialūs vežimėliai įsodinti šunims.

Kad gautum Italijoje SIM kortelę, jei nesi italas, būtinai reikia turėti pasą, ID kortelė netinka, nesvarbu, jog Lietuva priklauso Europos Sąjungai.

Daugelis italų, net jaunų, nelabai kalba angliškai, tik itališkai.

Viešuose baseinuose Italijoje yra privaloma nešioti plaukimo kepurėles dėl higienos reikalavimų.

Gyvendama Italijoje vis svarsčiau, kada italai dirba, nes nuo maždaug 14 valandos iki 19 valandos nerasi veikiančių restoranų ar kavinių. Šis laikas yra skiriamas poilsiui, šeimai, kuri yra labai gerbiama. Į restoranus italai pradeda rinktis apie 20–21 val., nes būtent tada valgo vakarienę.

Na, o visos maisto prekių parduotuvės užsidaro ganėtinai anksti – 20 valandą, nebent pasiseka rasti dirbančią iki 21 valandos. Parduotuvėse retai būna savitarnos kasų, o kur jos yra įrengtos, nebūna žmonių arba tik vienas kitas. Taip pat mieste vyksta labai daug renginių darbo dienomis, ne tik savaitgaliais, išėjus į centrinę miesto aikštę viduryje darbo savaitės ne kartą teko nustebti žmonių kiekiu ir šurmuliu. Turgus vyksta taip pat darbo dienomis, priklausomai nuo miesto, gali vykti skirtingą nustatytą dieną, Forli dažniausiai vykdavo pirmadieniais.

Italijoje tik dabar pradeda atsirasti paštomatai ir juos įrengia labai neįprastose vietose, pavyzdžiui, autostradoje prie degalinės. Tad kokia klestinti bebūtų Italijos ekonomika, kai kuriais klausimais mes, lietuviai, esame gerokai labiau pažengę.

Vasarą Italijoje temperatūra siekia 30–40 laipsnių, tačiau kondicionieriai įrengti ne visur, dažniausiai tik parduotuvėse ir traukiniuose.

Italijoje labai daug drėgmės. Būtent dėl šios priežasties butuose yra labai aukštos lubos ir nėra medinių grindų, kad neatsirastų pelėsis.

Transportas ir eismas

Automobilių stovėjimo vietos Italijoje pažymėtos spalvomis: baltos vietos nemokamos, mėlynos – mokamos, geltonos – skirtos neįgaliesiems, taksi ar tarnybinėms transporto priemonėms, o rožinės – besilaukiančių ar su kūdikiais mamų vieta.

Italijoje labai daug žiedinių sankryžų, gerokai daugiau nei Lietuvoje. Vairuoja labai agresyviai, stabdžio pedalą nuspaudžia tik paskutinę minutę ir nepaiso eismo taisyklių: greičio ribojimai – ne rodiklis, nevengia statyti mašinų ant pėsčiųjų perėjos. Vairuotojai neskuba praleisti pėsčiųjų per perėją, nebent šie jau yra įžengę ant važiuojamosios kelio dalies.

Važiuojant traukiniu labai svarbu yra pažymėti bilietą prieš į jį įlipant, kitu atveju galite gauti baudą, kuri gali siekti iki 200 eurų, nesvarbu, jog bilietą turite ir pamiršote jį tik pažymėti. Viešąjį transportą turi pats sustabdyti, nes jis stotelėje net nesustos, nors joje yra žmonių, o norint išlipti reikia autobuse nuspausti „stop“ mygtuką, reikia „paprašyti sustojimo“.

Visur gerai, bet namie geriausia

Savo stažuotę užsienyje laikau kaip labai vertingą tarptautinę patirtį, plečiančią akiratį ir ugdančią pasitikėjimą bei savarankiškumą. Tačiau dabar grįžusi atostogauti į namus Lietuvoje cikadų čirškėjimą daug mieliau pakeičiau į gandrų kalenimą, makaronus ir picas – bulviniais patiekalais, kaitrią saulę ir karštį – gaivia vėsa ir lietumi, itališką architektūrą – lietuviška gamta, o Baltijos jūros šaltų bangų neatstos Adrijos, Jonijos, Tirėnų, Viduržemio ir Ligūrijos jūrų šiltas vanduo, karštas smėlis bei akmenuoti paplūdimiai.

Gyvendama ir studijuodama apkeliavau beveik visą Italiją, aplankiau per 30 miestų. Italija turi skirtingus regionus. Pietų Italijos regionai yra labai skurdūs, palyginti su šiaurės Italija, tačiau tai italams netrukdo didžiuotis savo šalimi. Manau, kad lietuviai pernelyg save nuvertina, nes esame maža šalis, Europos pakraštys.

Italija yra geras pasirinkimas atostogoms, tačiau gyvenimas ten turi ir nemažai trūkumų. Taip, italai į viską žiūri paprasčiau, o mes Lietuvoje esame labiau susikaustę, bet gyvenimo būdas čia man labiau priimtinas.

Lietuva yra neatrastas Europos perlas, kurios miniomis dar neužplūdo turistai.

Charlotte GIRGZDIS

Vilniaus universiteto studentė

Asmeninio archyvo nuotr.