Kretingališkė neįsivaizduoja savęs be adatos rankoje
Pernai rudenį Kretingalės miestelio centre atidarius siuvyklėlę, žmonės nustebo. Čia nemažai verslo įmonių, bet nė viena nesiūlė siuvimo paslaugų. Tai jauna rūbų dizainerė Rūta Žutautienė įkūnijo savo svajonę. Ji nori dirbti kūrybišką darbą, o ne registruotis Darbo biržoje.
Suviliojo rūbų dizainas
Įkurti siuvyklėlę R. Žutautienė svajojo ne vienerius metus. Ją palaikė vyras Simonas, kiti artimieji. „Pernai įvyko lūžis“, – prisipažino Rūta.
Vilniaus kolegijoje aprangos dizainą baigusi kretingališkė registravosi Darbo biržoje, ilgai laukė darbo pasiūlymo, kol vieną dieną specialistė prasitarė, jog per dešimtmetį neįdarbino nė vieno drabužių dizainerio.
„Galėjau dirbti rūbų parduotuvėje stiliste – baigusi kolegiją, buvau įsidarbinusi vienoje sostinės aprangos parduotuvėje, naudingos patirties įgijau, – pasakojo Rūta. – Bet aš noriu dirbti pagal savo specialybę, kuri yra kūrybinės krypties.“
Ji prisipažino, kad nė dienos neįsivaizduojanti savęs be siūlų ir adatos. „Mama stebisi, iš kur aš tuo susidomėjau – giminėje amatininkų nebuvo. Maža megzdavau barbėms rūbus, vėliau lankiau dailės mokyklą. Baigiamajam darbui mokytoja pasiūlė rūbų kolekciją. Nuo to laiko troškau tik vienos specialybės – rūbų dizaino. Aš nesu siuvėja – noriu kūrybiško darbo“, – kalbėjo R. Žutautienė.
Siuvyklėlės savininkė puošia moteris
Taigi iš Kretingalės KŽŪB išsinuomojusi patalpas, gražiai suremontavo ir rudenį pakvietė į savo siuvyklėlę.
Čia galima ne tik pasisiūti rūbą pagal individualų užsakymą, pasikonsultuoti renkantis modelį, audinį. Čia užsuka moterys, užsimaniusios atnaujinti seną suknelę ar kitą drabužį. Vyrams irgi kartais prireikia pataisyti drabužį. Savo pasiūtas sukneles ji taip pat parduoda internete.
Rūtai malonu girdėti gyventojų pagiriamuosius žodžius, kad miestelyje atidaryta siuvyklėlė. „Moterys ateina pasidairyti, teiraujasi kainų. Manau, kad nesu brangininkė, – šyptelėjo R. Žutautienė. – Tikiuosi, kad turėsiu darbo – auginuosi būrį klientų. Jeigu gražiai pasiūsiu, įtiksiu, ateis ir kiti.“
Rūta prisipažino nežinanti, ar pavyks pradėtas verslas. „Tai bandymas – nežinau, kaip verslą daryti. Bet jeigu nebandysiu, tikrai nepavyks, – šypsojosi pašnekovė. – Galbūt po metų paaiškės, ar vertėjo kurti darbo vietą.“
Rūtą drąsina vyras, išklauso nesėkmes ir… stumia pirmyn. „Didelė atrama man ne tik jis, bet ir kiti artimieji“, – džiaugėsi pašnekovė. Ir pakartojo, jog kitokio darbo nenorėtų.
