Kretingališkių galvosopis: kada pagražės miestelio centras?
Vienoje iš didesnių Klaipėdos rajone Kretingalės seniūnijoje, besiribojančioje su pajūriu, ne tik grožio, bet ir problemų netrūksta. Po konkurso šiandien laukiama naujosios seniūnės, nes ankstesnis seniūnas pernai išėjo dirbti į Klaipėdą. Vyresni Kretingalės miestelio gyventojai nebesitiki pamatyti šiuolaikiškai sutvarkytą miestelio centrą. Lietuvos kelių automobilių direkcija (dabar vadinasi AB „Via Lietuva“ – aut. pastaba) neištesėjo savo pažadų sutvarkyti pagrindinę Klaipėdos gatvę.
Darbai nesustoja
Kretingalės seniūnijos administracijos pastato palangėje – viename medyje vietoj šakų sukomponuota keliasdešimt inkilų. Daugiabutis paukščiams vis dar tuščias. Kovas tik įsibėgėja – dar ir sniegas kartais nubalina žemę, ir šaltukas grūdina. „Laukiame sugrįžtančių varnėnų, kurie kelintus metus mums palangėje čiulba, – šypsojosi seniūno padėjėja Danguolė Urbienė. – Buvusio seniūno Žiginto Narmonto idėja buvo padaryti šią inkilų kompoziciją. Juos gamino ne tik seniūnijos darbuotojai – į akciją buvo įsijungę ir moksleiviai, darželinukai.“
Gruodžio pabaigoje išėjus buvusiam seniūnijos vadovui, jį pastaruosius mėnesius pavadavo Sendvario seniūnė Karina Novikova. „Seniūnijoje darbai atliekami kaip įprastai – išėjus vienam žmogui, mūsų veikla nesutriko, – patikino seniūno padėjėja D. Urbienė, kurios pareigų našta šiemet gerokai pasunkėjusi. – Daug rūpesčių seniūnijoje – sniego valymas, kelių priežiūra, aplinkos tvarkymas ir kitos bėdos.“
Pasak D. Urbienės, vasario pradžioje įvyko konkursas, kuriame dalyvavo 4 pretendentai į seniūno poziciją, nors buvo užsiregistravę 12. „Kovo 19-ąją laukiame naujosios seniūnės – tikimės, kad atneš naujų idėjų, gal jau kokį projektą bus sumąsčiusi, – šypsojosi seniūno padėjėja ir pridūrė, kad seniūno darbas atsakingas. – Čia turi dirbti pasišventęs žmogus – viskas įveikiama. Seniūnas dirba ne vienas – su komanda, nors ir nedidele.“
Pajūrio zonoje rūpesčių daugiau
Kretingalės seniūnijoje D. Urbienė dirba beveik 20 metų – didelė gyvenimo dalis čia prabėgo. „Man patinka bendrauti su žmonėmis, stengtis spręsti jų problemas“, – atskleidė pašnekovė.
Ji puikiai pažįsta šią teritoriją, nes anksčiau buvo dirbusi Pajūrio regioninio parko direkcijoje, susipažinusi su įstatymais, apribojimais. „Kretingalės seniūnija – vienintelė Klaipėdos rajone, besiribojanti su pajūriu – saugoma teritorija. Iš to kyla papildomų rūpesčių, – dėstė seniūno padėjėja. – Mūsų seniūnija – viena iš didesnių rajone: šių metų pradžioje 6 366 gyventojai čia buvo deklaravę gyvenamąją vietą. Kretingalės miestelyje – 1 140, o Kalotės gyvenvietėje – 1 441 gyventojas.“
Seniūno padėjėja D. Urbienė įsikūrusi seniūnijos pakraštyje – Šaipių kaime. Iš Klaipėdos kilusi Danguolė prisipažino, kad pajūrį ji įsimylėjusi nuo vaikystės – vasaras leisdavo „Žilvičio“ stovykloje. Jaunystėje abu su vyru Remigijumi troško įsikurti Karklėje, bet nerado parduodamos sodybos. Visgi šeimai pavyko apsigyventi netoli ošiančios jūros.
„Važiuodama į darbą, matau pasėlių laukuose tyvuliuojančias pelkes, kuriose turškiasi jau parskridusios žąsys, gulbės, sulėkusios antys. Prašalaičiams gražu žiūrėti į pakylančius paukščius, o ūkininkams liūdna dėl išmirkusių plotų, – kalbėjo D. Urbienė. – Praėjusių metų pabaigoje – šių metų pradžioje iškrito daug kritulių – laukuose atsirado dirbtiniai tvenkiniai. Dėl kritulių pertekliaus nukentėjo ir seniūnijos keliai – negalėjome remontuoti, greideriuoti. Gyventojai piktinosi, rašė skundus. Jie nori gerų kelių, kad prie jų būtų įrengti šaligatviai, patrauklūs pėsčiųjų takai, kad miestelis, kaimai puoštųsi – atsirastų gražių erdvių. Aktyvios bendruomenės – Girkalių, Kretingalės, Karklės siūlo idėjų, rengia projektus ir juos įgyvendina.“
Netesėti pažadai piktina
Kretingalėje užaugusi senbuvė Sigita Meškauskienė prisimena, koks nykus miestelis kadaise buvęs – dabar daug kas pasikeitę, bet pagrindinės Klaipėdos gatvės būklė tik prastėja. „Visą gyvenimą laukiu, kada ją suremontuos, įrengs šaligatvius. Juk palijus asfaltuoto kelio pakraščiai patvinsta – tenka žingsniuoti važiuojamąja dalimi, o eismas čia labai intensyvus, taigi pavojinga. Centre reikia įrengti ir tvarkingą automobilių stovėjimo aikštelę“, – dėstė senjorė S. Meškauskienė.
Norėdama išvengti purvyno, sausomis kojomis grįžti namo, bibliotekininkė Birutė Grybauskienė juokais prisipažino, jog keliaujanti per gyvenamųjų namų kiemus.
„Tai visų kretingališkių galvosopis, gėda, – kalbėjo S. Meškauskienė. – Kretingalėje, viename iš Klaipėdos krašto miestelių, vasarą lankosi daug vokiečių turistų. Kaip jiems atrodo šis apleistas istorinis kampelis? Važinėdami po Lietuvą matome išpuoselėtus kaimus ir miestelius. O kodėl Kretingalės centre – kažkas baisaus? Kas yra kaltininkai? Ir mes juk 20 metų esame Europos Sąjungoje.“
Kretingališkiams pikta, jog kelintą dešimtmetį kalbama apie Klaipėdos gatvės remontą, šaligatvius, automobilių aikštelės įrengimą, planuojamas projektas, numatomos lėšos ir… viskas kažkur prapuola. „Aname miestelio gale sutvarkyta dalis Klaipėdos gatvės, o mūsų pusė palikta likimo valiai, – sakė senjorė Sigita. – Aš jau nesulauksiu išgražėjusios Klaipėdos gatvės.“
Vienintelė paguoda kretingališkiams sulaukus vasaros, kai čia daug žalumos. „Svaigina pražydusios liepos – čia atvyksta daug žmonių pasivaikščioti, – sakė S. Meškauskienė. – Taigi labai laukiame vasaros.“
Bergždžios Savivaldybės pastangos
Ar kretingališkiai nenusipelnė tvarkingo, gražaus miestelio centro? – paklausėme Klaipėdos rajono savivaldybės.
Savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Laura Jankutė patikslino, jog Kretingalėje Klaipėdos gatvė nėra Savivaldybės nuosavybė. „Šis kelias priklauso AB „Via Lietuva“, buvusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Klaipėdos gatvė visiškai nepritaikyta tokiam intensyviam eismui: nėra šaligatvių, apšvietimo, kitų saugumo priemonių, asfalto danga nusidėvėjusi, itin prasta. Savivaldybė dėl šios situacijos dar 2019 m. inicijavo bendradarbiavimo sutarties pasirašymą su tuomete LAKD.
Pagal šią sutartį Savivaldybė iš savo biudžeto įsipareigojo prisidėti net 30 proc. prie Klaipėdos g. rekonstrukcijos, kad šis kelias atsidurtų LAKD prioritetinių kelių sąraše. LAKD įsipareigojo darbus įgyvendinti iki 2022 m. pabaigos ir finansuoti 70 proc. visų projekto statybos darbų išlaidų, įskaitant geodezinių nuotraukų, sklypų ir statinių kadastrinių matavimų bylų parengimą“, – akcentavo L. Jankutė.
Pastaruosius trejus metus Direkcija kartojo, kad bus laikomasi 2019 m. su Savivaldybe pasirašytos sutarties, kurioje numatytas šio kelio ruožo kapitalinis remontas ir gyventojai pagaliau sulauks sutvarkytos infrastruktūros, tačiau iki šiol nieko gero nepadaryta. „Tai rodo, kad LAKD nėra suinteresuota vykdyti savo įsipareigojimų, kurie numatyti 2019 m. su Savivaldybe pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje, – teigė L. Jankutė. – Savivaldybė ne kartą ragino „Via Lietuva“ (LAKD) peržiūrėti išsikeltus tikslus ir neatidėliotinai imtis visų įmanomų veiksmų bei surasti sprendimus, kurie užtikrintų, kad būtų užbaigtas šio objekto kapitalinio remonto projekto sprendinių parengimas ir jų įgyvendinimas pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį. Paskutinis raginimas pakartotinai išsiųstas prieš kelias savaites.“
LAKD reikalai nepajudėjo?
„Bangos“ redakcija pirmadienį gavo itin lakonišką buvusios LAKD, o dabar naujai pasivadinusios AB „Via Lietuva“ komunikacijos vadybininko Sauliaus Jansono paaiškinimą dėl Klaipėdos gatvės likimo Kretingalėje: „Šiuo metu vyksta projekto „Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 168 Klaipėda–Kretinga ruožo nuo 14,253 iki 15,577 km kapitalinis remontas“ projektavimo darbai. Rangos darbų pirkimas planuojamas kitais metais, tačiau priklausys nuo skiriamo finansavimo.“
Tačiau praėjusių metų gruodžio pabaigoje LAKD komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas „Bangą“ informavo, kad viešojo pirkimo sutartis su paslaugos teikėju pasirašyta 2021 m. gegužę. Pasak S. Jansono, sutartimi teikėjas įsipareigojo per 11 mėnesių parengti techninį darbo projektą, jis turėjo būti užbaigtas iki 2022 m. gegužės 1 d. „Kelių direkcija ne kartą kreipėsi į paslaugos teikėją, kuris techninį darbo projektą žadėjo užbaigti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad paslaugos teikėjas vėluoja daugiau nei pusantrų metų, paslaugos teikėjui buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Nežiūrint į tai, paslaugos teikėjas ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų, vangiai teikė atsakymus dėl darbų vykdymo“, – „Bangai“ komentavo S. Jansonas.
Primename, LAKD komunikacijos atstovas gruodžio mėn. aiškino, kad Kelių direkcija, įvertinusi sudėtingą bendradarbiavimą su paslaugos teikėju, taip pat pasikartojantį paslaugų teikėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nusprendė, jog kokybiškas paslaugų teikimas ir sutarties rezultato pasiekimas yra nebeįmanomas. Vis dėlto sutartis su paslaugos teikėju gruodžio pabaigoje dar buvo nenutraukta: įmonei nuo 2023 m. gruodžio 18 d. papildomai buvo suteiktas 30 kalendorinių dienų terminas parodyti iniciatyvą pasiūlant galimus susidariusios situacijos sprendimo variantus. Tačiau šiuo metu visgi neaišku, ar tiek ilgai nė piršto nepajudinęs paslaugos teikėjas ką nors tikrai nuveikė Klaipėdos gatvės labui?
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
