Kritinis mąstymas: turinys svarbiau nei forma
Buvęs specialiųjų operacijų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ vadas Afganistane, patarėjas Irake, Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui, pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis ne tik didžiulę praktiką sukaupęs karys, bet ir knygų autorius, dainuojamosios poezijos atlikėjas įsitikinęs, kad kritinio mąstymo ugdymas yra mūsų kasdienybės aktualija.
Klausytojams lengva ir paprasta nebuvo, nes dvi valandas reikėjo įtempti savo smegenis, kad suspėtum su paskaitininko padiktuota proto mankšta. Taip galime apibūdinti sėkmingai prasidėjusį kritinio mąstymo projektą, į kurio pirmąją dviejų valandų paskaitą „Pilietinis atsparumas“, skaitytą pulkininko leitenanto, kelių knygų autoriaus, bardo Valerijaus Šerelio, gausiai susirinkta „Kranto“ pagrindinės mokyklos salėje.
Paskaitos tikslinė auditorija – Klaipėdos rajono švietimo centro TAU nariai, pilietinio ugdymo pedagogai, gimnazistai turėjo nepakartojamą progą ne tik susitikti, išgirsti, bet kartu atlikti ir logines V. Šerelio pateiktas užduotis apie mus supančios informacijos galią mūsų pasirinkimams. Kaip atrinkti svarbiausius faktus, pateikiamus žiniasklaidoje, kaip kritiškai juos įvertinti, kaip nepasiduoti nihilistinėms nuotaikoms, kaip suprasti, kad šiuolaikiniame pasaulyje karas gali būti ne tik su tankais ir patrankomis, kaip turėti savo asmenybės vystymosi strategiją ir taktiką – paskaitoje iškelta daug svarbių kiekvienam nūdienos žmogui klausimų. Lektorius įsitikinęs, kad susivokti informacijos sraute ir išlikti nepažeidžiamiems mums gali padėti nuolat vystomas intelektas bei tapatumas, t. y. asmens gebėjimas apibūdinti save, atsakant į klausimą „kas aš esu“ ir gautus įvairius atsakymus derinti tarpusavyje.
V. Šerelio knygos „5.56×100 šovusių į galvą arba auliniais batais pramintų minčių“ tituliniame puslapyje pirmiausia į akis krenta žodis turinys, po kuriuo parašyta – „svarbiau nei forma“. Toje knygoje surašyti 556 posakiai sunumeruoti, o jų turinys – ne visada aiškus. Jį skaitytojas turi išmąstyti, iššifruoti pats. Autorius teigia, kad teisingai suvokiant šiuos posakius galima išvengti diversijų. Lotyniškai diversio reiškia nukreipimą ar atitraukimą. Nukrypimas nuo tikslo negali grėsti tam, kuris yra savo‚ pergalės trikampio“ (norėti-žinoti-galėti) centre.
Renginio apibendrinančios išvados: informacija ir komunikacija yra ginklas. Tik, skirtingai nuo tradicinių ginklų, nukreiptas ne tik į kariškius ar atsitiktinai į ugnies liniją patekusius civilius, bet ir į visus valstybės gyventojus. Tai – labai efektyvus ginklas, bet pirmas žingsnis į bet kokias atsakomąsias priemones – identifikuoti patį ginklą. Todėl, kas dieną neišvengiamai mirkdami informacinėje erdvėje, turime išsiugdyti įprotį analizuoti skleidžiamą informaciją – įvertinti ne tik, kas yra teigiama, bet ir kam ta informacija gali būti naudinga ir kokius efektus ji gali sukelti.
Kritinį mąstymą vystančio projekto „Į žiniasklaidą iš arčiau: ne tik senjorams“ antrasis paskaitų ciklas vyks lapkričio 13 d. taip pat „Kranto“ pagrindinėje mokykloje. Projekto dalyviai susitiks akis į akį su žiniasklaidos profesionalais – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir politikos apžvalgininku, portalo LRT.lt vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi.
Aforizmai iš V. Šerelio knygos „5.56×100 šovusių į galvą arba auliniais batais pramintų minčių“
- Į galvą šovusi mintis neturėtų išeiti kiaurai.
- Taip skubu, kad net nosis bėga.
- Debesys pradėjo kauptis, o aš išsiblaškęs.
- Kartais nieko yra pagalba.
- Bijau pasakyti, kad esi bailys.
- Kalba gerbiama tyla.
- Nostalgija pinigų pertekliui.
- Jeigu neišeisi – tavęs nepasiges.
- Kas peržengia ribą, mato ją kitur.
- Būna kvailių ir būna bailių, bet pirmų daugiau, nes antri jais apsimeta.
- Mus supanti aplinka supa ne vien tiktai mus, o ne mūsų galėtų pasitraukti nuo sūpynių.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aut. nuotr.
