KTU ekspertas: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje rodo tiesioginį įsipareigojimą reaguoti iš karto

Balandžio pradžioje paskelbta, kad į Lietuvą atvyko pirmieji Vokietijos brigados kariai, kurių yra daugiau nei 20. Kaip skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“, Vokietijos valdžios institucijos planuoja užsakyti 35 naujausios A8 modifikacijos tankus „Leopard 2“, kurie bus pristatyti Lietuvoje esančiai Vokietijos brigadai sustiprinti.

Kauno technologijos universiteto (KTU) gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas teigia, kad šiuo metu geopolitika diktuoja sąlygas – jeigu nori gyventi taikiai, turi būti pasiruošęs karui.

Pasak jo, tai turėtų būti natūralus mūsų visuomenės būvis, nes atsipalaidavimas, paprastai, prie nieko gero nepriveda – prarandamas gebėjimas proaktyviai reaguoti, o taip pat nesukaupiami ištekliai ir kompetencijos, kad tai būtų galima daryti efektyviai.

Įsipareigoja reaguoti iš karto

Pasak KTU eksperto, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dislokavimas Lietuvoje rodo šalies nusiteikimą ir įsipareigojimą savo partneriams.

„Kai pajėgos yra čia, vadinasi, yra ir nusiteikimas bei pasirengimas reaguoti tą akimirką, kai reikia, t. y. veikti nuo pirmosios akimirkos. Visos logistikos ir sprendimų priėmimo grandinės bus atitinkamai sudėliotos, kad reakcija būtų ne per 2 savaites, o nedelsiant, nes bet kuri šalis taip pat rūpinsis ir savo kariais“, – sako A. Vilkauskas.

Jo teigimu, labai svarbu, kad Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse būtų dislokuoti partnerių kariai, nes tai yra tam tikras tiesioginis įsipareigojimas reaguoti iš karto. Taip pat, pašnekovo nuomone, tai yra vienas svarbiausių ženklų Rusijai, Kinijai, Iranui, kad NATO sugeba susitelkti ir veikti proaktyviai.

KTU ekspertas pastebi, kad Vokietija anksčiau susilaukė pelnytos kritikos dėl savo „minkštumo“ ir nuolaidžiavimo Rusijai. Pasak jo, šiuo sprendimu Vokietija labai aiškiai parodo, kad ji, visų pirma, yra įsipareigojusi NATO ir pasiruošusi veikti nedelsiant.

„Manau, kad tai yra labai svarbus Vokietijos pasislinkimas. Nepaisant to, kad, finansine išraiška, Vokietija yra labai didelis ir svarbus Ukrainos donoras, kartais ji stabdo Ukrainą ir tuo pačiu drąsina Rusiją. Taigi, tai yra vienas iš gerų ir aiškių žingsnių, rodančių, kad, atrodo, Vokietija supranta, kas yra svarbu Europai, NATO ir visam pasauliui, bei yra įsipareigojusi veikti“, – dalijasi A. Vilkauskas.

Padengs einamąjį ginkluotųjų pajėgų trūkumą

KTU ekspertas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog Vokietija yra didelė šalis, šiuo metu jos kariuomenė yra sąlyginai maža. Jis tęsia, kad Vokietija susiduria su kariškių pritraukimu į kariuomenę problema, kaip ir daugelis ES bei NATO šalių. Vadinasi, šiuo metu karinę parengtį turinčių ir pasiruošusių žmonių skaičius šalyje pagal pačios šalies dydį ir ekonominį pajėgumą santykinai nėra didelis.

„Manau, kad šią dieną tai yra labai ženklus Vokietijos, kaip valstybės, įsipareigojimas ne tik mums, bet ir jiems patiems, įvertinant jos esamą situaciją. Tikiu, kad ateityje Vokietija išplės savo ginkluotąsias pajėgas, tačiau brigados perkėlimas yra labai aiškus ženklas kitoms NATO šalims, kad mes darome, darykite ir jūs“, – dalijasi A. Vilkauskas.

Jo teigimu, tankai rodo, kad tai bus sunkioji brigada, kuri turės galimybę vykdyti manevrinę gynybą ir, esant poreikiui, kontratakuoti. Pasak jo, tankai yra labai gera gynybinė platforma. Tam tikra prasme, vienas tankas atstoja įtvirtinimo sistemos elementą, pvz., bunkerį, tačiau tankas yra mobilus, juo galima užtikrinti pajėgią ir stiprią gynybą bei, esant poreikiui, galimybę ją greitai perkelti.

„Tikriausiai, atsižvelgta ir į Lietuvos galimybes įsigyti tankus. Jeigu turėtume daugiau išteklių, būtų naudinga turėti tankus, bet, manau, kad prioritetas turėtų atsirasti truputį vėliau. Vokietija, atsiveždama tankus, iš dalies dengs šį mūsų trūkumą bent jau artimiausioje perspektyvoje, kol patys išvystysime šį pajėgumą“, – sako KTU ekspertas.

Lietuvos karinis potencialas padidės ketvirtadaliu

Pašnekovas teigia, kad atvykus Vokietijos pajėgoms, Lietuvos dabartinis karinis potencialas padidės apytiksliai ketvirtadaliu.

„NATO pajėgos nei padidėjo, nei sumažėjo, tačiau ant šachmatų lentos buvo perdėliotos figūros. Tokiu būdu atsiveria kitas vaizdas. Žaidžiant šachmatais, visi turi vienodas figūras, tačiau kaip jas sudėliosi, tokia ir bus žaidimo pabaiga. Manau, kad mes padarėme gerus ėjimus ir tai mums duoda tam tikrą pranašumą bei strateginį neapibrėžtumą priešininkui“, – sako A. Vilkauskas.

Tiesa, KTU ekspertas pastebi, kad, kaip ir Vokietija, Lietuva taip pat turi būti pasiruošusi įsipareigoti savo partneriams: „Įstojus į ES atrodo, kad kažkas už mus viską padarys, tačiau mes patys turime vystyti technologijas, karinį potencialą ir kaip žmonės būti pasiruošę kovoti bei apginti ne tik save, bet ir savo kaimynus ar kitas geografiškai tolimesnes NATO šalis“.

Pašnekovo nuomone, šiuo metu Lietuvai reikia rotacinio priešlėktuvinės ir priešraketinės oro gynybos modelio, kad Baltijos regione būtų tam tikri pajėgumai ir rotuojamos priešlėktuvinės sistemos – bent jau tą laikotarpį, kol patys neįsigysime daugiau artimo ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų.

„Vis dėlto, išplečiant oro policijos misiją, turėtų atsirasti nuolatinis karinės oro gynybos aviacijos komponentas, kuris, esant reikalui, būtų pasiruošęs ženkliai didesne apimtimi kontratakuoti ir labai greitai išsiskleisti bei apsaugoti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir iš dalies Lenkijos padangę, užtikrinant sausumos kelio išlaikymą su Lenkija. Pavyzdžiui, Irano atakos prieš Izraelį metu, didesnę dalį dronų ir kruizinių raketų perėmė karo aviacijos lėktuvai. Aviacija yra pigus ir efektyvus būdas prieš nepilotuojamus orlaivius bei kruizines raketas“, – aiškina A. Vilkauskas.

Būsimos galimybės verslui

KTU ekspertas pastebi, kad Vokietija yra viena didžiausių Lietuvos pramonės partnerių Europoje. Pasak jo, yra eilė įmonių, susijusių su Vokietijos investicijomis Lietuvoje.

„Panašu, kad Vokietija ir toliau plės investicijas Lietuvoje bei bendradarbiaus su Lietuvos įmonėmis“, – sako jis.

Pasak pašnekovo, atsižvelgiant į gynybos pramonę, Vokietija užima labai svarbų vaidmenį ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, „Rheinmetall“ yra viena didžiausių įmonių pasaulyje, susijusių su gynybos technologijomis. KTU eksperto nuomone, tai reiškia būsimas galimybes verslui.

Nors šiuo metu Baltijos regione yra aktyviausios JAV, kurios Lenkijoje yra dislokavusios gausias pajėgas, A. Vilkausko nuomone, šis Vokietijos žingsnis yra puikus pavyzdys kitoms šalims, kad Latvijoje ir Estijoje taip pat atsirastų panašaus dydžio junginiai.

„Labai didelė paspirtis – Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO, nes jų dėka Baltija tapo NATO vidine jūra. Žiūrint į Suomijos ir Švedijos gynybos pramonės potencialą bei turimas technologijas, net ir be JAV ar JK paramos, jos galėtų uždaryti išėjimą į jūrą, kad sustabdytų Rusiją su savo laivynu. Šių šalių įstojimas į NATO kardinaliai pakeitė Rusijos karinių pajėgų logistikos ir paramos situaciją Baltijos jūros regione“, – sako KTU gynybos technologijų ekspertas A. Vilkauskas.

Pranešimas spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių