Lapiškiai keičia parduotuvės asortimentą
L. Šarapnickienė: „Jeigu nori turėti tai, ko niekada neturėjai, turi daryti tai, ko niekada nedarei. Aš taip ir darau.“
Prieš metus Lapiuose įkūrusi parduotuvę „Žvelsa“ savininkė Lilija Šarapnickienė neseniai su čia besilankančiais kaimo žmonėmis paminėjo pirmąją veiklos sukaktį. Sulaukusi gėlių ir sveikinimų verslininkė patikėjo, kad grįžusi iš emigracijos pasirinko teisingą kelią. Sunkiausia buvo pradžia – suformuoti gerą kaimo parduotuvės vardą, keisti jos įvaizdį.
Nebijojo rizikuoti
Lapių gyvenvietės centre veikianti parduotuvė „Žvelsa“ neseniai minėjo savo pirmąjį gimtadienį. Išgyveno – nebankrutavo, vadinasi, gyvuos ir ateityje. Iš pradžių pirkėjai klausdavo, ar nenuostolinga, bet vėliau liovėsi.
„Žmonės teiravosi, koks bus kitas gimtadienis“, – šypsojosi L. Šarapnickienė. Kartu su ja džiaugėsi ir nuolatiniai pirkėjai, kurie atėjo su gėlėmis, nuoširdžiausiais sveikinimais ir linkėjimais. Netgi padovanojo savo rankomis išgraviruotą lentelę, jog čia dirba labai geri, laimingi, pilni idėjų, mandagūs, draugiški, veiklūs ir šiaip labai puikūs žmonės. Palaikymas įkvėpė parduotuvės savininkus Liliją ir Tomą Šarapnickus plėtoti šeimos verslą. Emigracijoje praleidęs 7 metus Tomas su šeima grįžo į gimtąjį kaimą ir nusprendė kurti verslą. Jie nebijojo rizikuoti. „Vyras man padeda savo pastabomis, patarimais, mes ilgai diskutuojame ir kyla idėjų“, – sakė L. Šarapnickienė.
„Visi giria mūsų parduotuvę, jos savininkę, pardavėją, – kalbėjo ant laiptų sutikta lapiškė Virginija Mineikienė. – Tarsi šviesulys mūsų kaime – kaip ir mieste, atsirado naujų prekių, kurios šiandien reikalingos žmogui. Paprašius ko nors naujo, Lilija užsako ir nereikia toli belstis.“
Pasak jos, ir kaimo žmonėms reikia ne vien pigių, bet ir kokybiškesnių prekių. Čia įvairus asortimentas, visada sulaukia naujovių.
Kaimui reikia naujovių
Parduotuvėje gaminama kava, kakava, arbata, galima nusipirkti karštų užkandžių. Tai naujovė šiame kaime. Kavą, užkandžius perka užsukę poilsiautojai, turistai, prošal riedantys žmonės.
„Čia išsirinksi, ko tik nori – nereikia prekybos centro, – gyrė nuolatinė pirkėja Gražina Andriuškevičienė, atėjusi nusipirkti skanių sausainių, pieno. Beje, karštomis dienomis itin paklausūs pieno produktai, ypač kefyras. Dar graibsto vaisvandenius, ledus, kurių šitiek rūšių siūloma: nuo 15 centų iki 1,20 euro už porciją. Labai paklausūs ir sausai marinuoti kiaulienos šašlykai.
Pirkėjai gyrė ir parduotuvės jaukumą – malonu čia užsukti, nes šviesu, ir erdvės netrūksta. Jie pastebi savininkų pastangas kurti gražią aplinką. Parduotuvės interjeras išduoda Lilijos specialybę: interjero, grafikos dizainerė. Čia save realizavo, o verslas – irgi kūryba, bet svarsto, jog reikėtų ir į šiuos mokslus pasigilinti.
Padėtų mažindami mokesčius
L. Šarapnickienė neslėpė, jog pradžia buvusi sunki. Juk Lapiuose jau veikė maisto prekių parduotuvė – buvo konkurencija. Iš pradžių reikėjo pelnyti gerą vardą, nes anksčiau mūsų išsinuomotose patalpose veikusi parduotuvė jį buvo praradusi. „Pirkėjai klausdavo, ar nepasenę produktai“, – prisiminė verslininkė. Taigi reikėjo įtikinti žmones, kad prekės kokybiškos, pakeisti požiūrį į parduotuvę. „Tebėra gajus stereotipas: kaimo parduotuvei nereikia nei modernesnės įrangos, nei naujų gaminių. Atsiradus naujiems produktams, klausiu pirkėjų, ar norėtų. Visko nori mūsų kaimo žmonės“, – tvirtino Lilija.
Kaip sekėsi išgyventi metus? „Tūkstančių nesitikėjau, bet dirbome nenuostolingai“, – atskleidė verslininkė. Lilija ne tik sau sukūrė darbo vietą – dirba ir kita pardavėja, su kuria ji bendrauja kolegiškai.
Pašnekovė įsitikinusi, jog siekiant tikslo labai svarbus atkaklumas ir užsispyrimas. Greitai suprato, jog konkurencija – sveikas dalykas, verčiantis nuolat ieškoti naujovių.
O labiausiai trukdo smaugiantys mokesčiai. „Galėtų bent pirmaisiais metais sumažinti kaip užsienyje“, – palygino L. Šarapnickienė.
Virginija LAPIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
