Legendinio lakūno gimtinės stogą užklojo tik gražiais pažadais

Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė sunerimusi, kad legendinio lakūno gimtinėje valstybės saugomo pastato prakiuręs skiedrinis stogas, užuot jį suremontavus, paskubomis uždengtas tentine medžiaga. Po ja besikaupianti drėgmė – grėsmė mediniam namui, paveldo objektui. „Jeigu šiemet neatras lėšų remontui, tai ir kitais metais tentas „puoš“ stogą“, – neabejojo bendruomenės narys istorikas Marius Mockus.

Uždengti nesuspėjo
Judrėnų seniūnijoje svarbaus objekto – legendinio lakūno S. Dariaus gimtinės-muziejaus –renovacijos laukiama senokai. Seimo nutarimu paskelbus, kad 2023-ieji – S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanicos“ skrydžio metai, buvo vilčių, kad ji šiemet prasidės.
Pasak Lietuvos aviacijos muziejaus S. Dariaus gimtinės-muziejaus vadovo Mėčislovo Raštikio, žiniasklaidoje skelbta, kad Kultūros ministerijos programoje memorialinių muziejų renovacijai ir pertvarkymui numatyta nemažai lėšų, iš jų apie 500 tūkst. eurų ir šiam objektui. „Planuota, kad šiemet jau bus pradėta renovacija, bet kol nėra sutarimų, patvirtinimų, o tik kalbos, pažadai, tikėti negali, – nusivylęs kalbėjo muziejininkas. – Supratau, kad daug sudėtingų darbų yra kituose objektuose.“
Betgi S. Dariaus gimtinėje verkiant reikėjo pakeisti namo skiedrinį stogą, per kurį varva vanduo.
M. Raštikis minėjo tris šios sodybos stogų keitimo etapus. Beje, ji atkurta prieš 32 metus. „Pietinė namo stogo pusė perdengta prieš dešimtmetį, klėtelės stogas pakeistas prieš 12 metų, o šiaurinė namo stogo dalis tebėra nuo įkurtuvių, – atskleidė M. Raštikis. – Skiedrinis stogas itin blogos būklės. Ieškojome galimybių, kad iš muziejaus lėšų uždengtume skiedrų stogą, bet susidūrėme su biurokratiniais dalykais – reikalavimu parengti projektą.“
Tai paveldo objektas, todėl net skiedrinį stogą keičiant šio reikia. Bet iki rudens nespėta parengti projektą ir sutvarkyti stogą. Beje, jis būtų kainavęs apie 7 tūkst. eurų. M. Raštikio teigimu, Aviacijos muziejaus direktorius griežtai laikosi instrukcijų, tvarkos – ryžtingiau veikiant, būtų buvę galima uždengti. Kitaip tariant, reikėjo ūkiškai tvarkytis.

Grėsmė mediniam pastatui
Aviacijos muziejaus administracija šioje keblioje situacijoje priėmė „originalų“ sprendimą: užsakė tentinę dangą, prieš kelias savaites atvežė ir uždengė šiaurinę stogo pusę. „Reikia saugoti medines konstrukcijas, kad nepradėtų gesti. Bet po šios žiemos teks keisti grebėstus, o jeigu būtume spėję rugpjūtį stogą suremontuoti, nebūtų reikėję“, – sakė M. Raštikis.
Vienas muziejaus lankytojas, pažvelgęs į namą, nusišaipė: „Kaip merga su sijonu.“ Ką pagalvojo į šį kultūros paveldo objektą spalio pabaigoje atvykusi delegacija iš Suomijos, Švedijos, Italijos, Lenkijos ir išgirdusi, kad šioje sodyboje gimė ir augo žmogus, legendinis lakūnas, savo šalį išgarsinęs visame pasaulyje?
Judrėnų bendruomenės narį, istoriką M. Mockų, pamačiusį šį „naujovišką“ stogą, apėmė piktas juokas – pražiopsota galimybė vasarą uždengti stogą. „Neadek­vatus sprendimas, – ironiškai kalbėjo sertifikuotas kultūros paveldo specialistas, turintis patirties šioje srityje, M. Mockus. – Esu buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės Paveldo komisijos narys, vieną kadenciją – pirmininkas. Teko lankytis paveldo objektuose – įvairių situacijų mačiau. Nesu statybininkas, bet suprantu, kad, uždengus tentine medžiaga, medinėms konstrukcijoms – gegnėms pavojus, nes gali įsiveisti grybelis, pelėsis, kurie padarytų nepataisomą žalą mediniam pastatui.“

Abejonės dėl ateities
M. Mockus garsiai svarstė, ar šis Aviacijos muziejaus administracijos sprendimas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu. „Jeigu tai trumpam, gelbėjantis iš padėties, kai per stogą varva vanduo, tai kodėl reikėjo tentinės dangos su fotospauda – skiedrų imitacija? Juk tai papildomos išlaidos, – kalbėjo judrėniškis istorikas. – Būtų pateisinama, jeigu trumpam, keletui mėnesių, kol suras lėšų remontui. O jeigu jų neras šiemet, tai tentas „puoš“ stogą ir kitais metais, darydamas žalą mediniam pastatui.“ Jis pridūrė, kad vargu, ar tai trumpam – tikriausiai, kaip dažniausiai pasitaiko, ir šį kartą laikinas sprendimas taps pastovus ir ilgam.
M. Mockų jaudina ir vizualinė tarša. Anot jo, naujoves reikia taikyti atsargiai, pavyzdžiui, į akis krinta sodybos teritorijoje stovintis stendas norintiems nusifotografuoti prie S. Dariaus nuotraukos. „Tai užgožia autentiškumą, – pastebėjo kultūros paveldo specialistas. – Šio pastato vertingosios savybės – skiedrų stogas. Dabar uždengė tentu. Ar ateityje nesugalvos uždengti skarda? Tada sodyba prarastų vertingąsias savybes.“ M. Mockus kalbėjo, kad S. Dariaus gimtinė Judrėnų bendruomenei labai svarbus objektas. „Apie jį sukasi mūsų seniūnijos gyvenimo ašis: čia mokyklos vaikų išleistuvės, čia jie su tėvais renkasi į talkas, čia vyksta įvairios edukacijos. Juk tokia iškili asmenybė iš čia kilusi! Reikia saugoti Lietuvos istoriją – S. Dariaus gimtinė – jos dalis“, – dėstė istorikas.

Įkvėpimas tik kalbose
S. Dariaus gimtinėje susiklosčiusi situacija jaudina ir Judrėnų seniūnijos seniūną Zigmantą Siminauską. „Žvelgiu tolerantiškai, bet kyla klausimas, kiek laiko pastatas bus apdengtas tentu? Užkonservuoti iki pavasario – geriau nesugalvosi. Bet jeigu ruošiamasi dešimtmetį taip laikyti – negerai. Aš – realistas ir optimistas: atras lėšų ir kitais metais restauruos“, – kalbėjo seniūnas.
„Originalų“ stogą išvydusi Seimo narė Ligita Girskienė savo feisbuko paskyroje nusistebėjo: „Nors šiemet minime S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90-metį, Kultūros ministerija Jud­rėnų seniūnijoje Dariaus kaime esančio S. Dariaus muziejaus stogo skiedrų pakeitimui pinigų vėl nerado. Išgalėjo tik tentui su skiedrų imitacija „išstenėti“. Nei juoktis, nei verkti. Kultūrai vos 3 proc. 2024 m. valstybės biudžeto lėšų skirta. Kam tie kultūros objektai… Kam ta istorija… Tegyvuoja akropoliai!“
Liepos viduryje minint „Lituanicos“ skrydžio 90-metį ir Pasaulio lietuvių vienybės dieną iškiliai pasisakė ir Lietuvos vadovai.
„Lituanicos“ skrydis tapo svarbia lietuviško simbolio dalimi. Iki šiol mūsų šalyje sunkiai rastume žmogų, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį“, – minėjime sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tegul šis „Lituanicos“ skrydis įkvepia mus visus vieningai dirbti Lietuvai, nepaisant fizinių atstumų ir kontinentų nuolat kurti ir gražinti Tėvynės rūmą“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.
Pakilios kalbos liko tik kalbomis. Ironiška: su įkvėpimu kviesta gražinti Tėvynės rūmą, bet legendinio lakūno gimtinės stogo vien gražiomis kalbomis neužklosi.

Lakūno Stepono Dariaus (Stepono Jucevičiaus) gimtinė-muziejus įkurtas 1991 04 30. Tais pačiais metais jis tapo Lietuvos technikos muziejaus padaliniu, o nuo 1995 m. vasario mėn. – Lietuvos aviacijos muziejaus padalinys.
Muziejus veikia buvusioje gimtojoje S. Dariaus tėvų sodyboje. Anksčiau tai buvo didelis vienkiemis Rubiškės kaime (dabar Dariaus k.). Sodyboje atstatytas S. Dariaus tėvų gyvenamasis namas ir klėtis. Abiejuose pastatuose veikia ekspozicijos. Vienoje iš jų lankytojai susipažįsta su eksponatais, pasakojančiais apie Lietuvos aviacijos istoriją ir S. Dariaus gyvenimą, o kita ekspozicija yra sudaryta iš privačios M. Raštikio kolekcijos ir supažindina su senaisiais žemaičių buities reikmenimis.

Komentaras

Situaciją dėl legendinio lakūno S. Dariaus gimtinės-muziejaus renovacijos pakomentuoti, atsakyti į pašnekovų klausimus paprašėme Kultūros ministeriją. Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyrius patikino, jog „programa, skirta memorialinių muziejų pertvarkymui ir renovacijai, patvirtinta nebuvo, dėl to ir jūsų minimos lėšos skirtos nebuvo.“
„Lietuvos aviacijos muziejus buvo pasiruošęs šiaurinę stogo dalį suremontuoti iki „Lituanicos“ 90-mečio šventės. 2023 m. birželio antroje pusėje pateikęs aiškinamąjį raštą Klaipėdos teritoriniam Kultūros paveldo departamentui, muziejus gavo atsakymą, nurodantį, kad net ir remontui, kuriuo siekiama panaikinti avarinę pastato stogo dalies būklę, reikia parengti tvarkybos projektą. Pasikonsultavus su architektais, turinčiais reikiamus atestatus, sužinota, kad tokio dokumento parengimas gali užtrukti iki lietingojo rudens laikotarpio. Todėl priimtas sprendimas žiemos laikotarpiui uždengti stogą krituliams nepralaidžia danga. Stogo būklę bendruomenė žino – stoge yra nesandarumų, vidinė stogo pusė nėra izoliuota, oras gali cirkuliuoti. Uždengimas kainavo apie 2 tūkst. eurų. Kultūros ministerijai skyrus lėšų ir asignavus jas Lietuvos aviacijos muziejui S. Dariaus gimtinės-muziejaus atnaujinimui, muziejus rengs tvarkybos projektą visuminiam pastato atnaujinimui ir projektą įgyvendins. Jei tokios lėšos skirtos nebus – muziejus parengs atskirą tvarkybos projektą stogo remontui, kuris bus atliekamas 2024 m. pavasarį“, – komentavo Lietuvos aviacijos muziejaus atstovas.

—

Virginija LAPIENĖ
Autorės ir „Bangos“ archyvo nuotr.