Liejosi buvusių statybininkų prisiminimai
Prieš 54 metus įkurta Klaipėdos rajono tarpkolūkinė statybos organizacija (TSO), vėliau tapo rajono statybos organizacija (RSO) ir akcine bendrove „Gargždų statyba“, kuri jau porą metų bankrutavusi, nors dar neišregistruota. Didžiausios rajone buvusios statybos įmonės darbuotojai seniai troško susitikti, pabendrauti, pasidalinti prisiminimais apie kolektyvą, kuriame prabėgo jų gyvenimas. Sukviesti į susitikimą nebuvo lengva, nes žmonės išsibarstę po Lietuvą. Visgi birželį pirmą kartą po daugelio metų išsiskyrimo buvusios statybos įmonės žmonės susitiko.
Įamžinta įmonės istorija
Po Mišių, aukotų Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje už amžinybėje besiilsinčius buvusios statybos įmonės darbuotojus bei gyvuosius, Maciuičiuose, jaukioje aplinkoje prie suneštinėmis vaišėmis apkrauto stalo, kelias valandas liejosi prisiminimai. Susirinkusieji kalbėjo apie sunkų darbą kolūkiuose, džiaugėsi buvusiomis gražiomis akimirkomis – kelionėmis po tuometę Tarybų Sąjungą. Žmonės vartė išsaugotus senus albumus su darbo veteranų nuotraukomis, reikšmingų įvykių įmonėje įamžintomis akimirkomis ir nesulaikė ašarų.
Pasak vienos iš šio susitikimo iniciatorių Vandos Jurgulienės, RSO, TSO ir AB „Gargždų statyba“ dirbusios 32 metus, šiame kolektyve darbuotojai buvo gerbiami, tarpusavio santykiai gražūs, todėl ir po daugelio metų jie troško pamatyti vienas kitą. Delsti nebebuvo galima: daug išėjusiųjų anapusybėn.
„Mūsų organizacija buvo stipri. Vadovas Vladislovas Stasaitis mokėjo suburti žmones, organizuoti išvykas. Jie teiravosi, ar susitikime dalyvaus V. Stasaitis“, – kalbėjo V. Jurgulienė.
V. Stasaitis kaupė istoriją apie RSO bei TSO. Pasak V. Jurgulienės, įmonę reorganizavus į AB „Gargždų statyba“, ši medžiaga niekam neberūpėjo. „Išeidama iš darbo ir baimindamasi, kad nepražūtų, parsinešiau albumus namo. Juos pristačiau į susitikimą, kad žmonės vaizdžiau prisimintų praeitį“, – sakė pašnekovė, pridurdama, jog šį vertingą archyvą ketina perduoti Gargždų krašto muziejui.
Pasidžiaugė nuveiktais darbais
Susitikimo dalyvius V. Stasaitis nustebino perskaitęs buvusioje statybos organizacijoje dirbusių ir anapilin išėjusių per 54 metus darbuotojų sąrašą. Savo archyve jis „įregistravo“ per 50 mirusiųjų, daugiausia gargždiškių. Pasak susitikimo iniciatoriaus Kęstučio Balčikonio, susitikime buvo užsiminta, jog reikia įkurti fondą išeinančiųjų atminimui pagerbti. Jis viliasi, kad pavyks.
Nebėra tarp gyvųjų pirmojo RSO pirmininko Vaclovo Baniulio, 1960 m. įkūrusio šią organizaciją. Vyriausiuoju inžinieriumi pradėjęs dirbti V. Stasaitis vėliau tapo pirmininku ir dirbo 30 metų. AB „Gargždų statyba“ vadovavo Vytautas Šliuoža (a. a.) ir Rimantas Mockus. „Man atėjus į RSO, kontoroje dirbo 10 žmonių ir tiek pat objektuose, – akcentavo V. Stasaitis. – Įmonės klestėjimo laikotarpiu dirbo 1 250 darbuotojų. Nuo 1991 m. jų pradėjo mažėti. Šiuo metu bankrutavusioje AB „Gargždų statyba“ dirba vienas.“
Jis susirinkusiesiems priminė, kad kolektyvas statė ne tik Klaipėdos rajone, bet ir Šilutėje, Juodkrantėje, Kintuose, Kretingos, Plungės rajonuose. „Mūsų statybininkai Vokietijoje pastatė 2 alytnamius, vokiečius nustebindami savo darbštumu. O darbas sunkus buvo. Apimtys didėjo, o statybinių medžiagų limitai buvo mažesni. Per naktį stovėdavome prie buvusio statybinių medžiagų kombinato Gargžduose, kad gautume plytų ir rytą darbininkai galėtų mūryti. Statybinių medžiagų reikėjo ieškoti visoje Tarybų Sąjungoje.“
V. Stasaitis akcentavo, jog įmonės bazė, pastatai, technika buvo įsigyta už savo uždirbtas lėšas. „Sugebėjome dirbti pelningai – žmonės gaudavo gerus atlyginimus, premijas, pašalpas. Gyvenome kaip inkstas taukuose“, – dalijosi prisiminimais buvęs statybininkų vadovas, pridurdamas, jog dabar senojoje bazėje pusė pastatų nugriauta, o naujojoje po bankroto belikusios tik sienos.
Išsikalbėti pritrūko laiko
Vytautas Voroneckas kolektyve dirbo ilgiausiai – 43 metus, iš jų 38 – vyriausiuoju buhalteriu. Jis dėkojo susitikimo organizatoriams V. Jurgulienei ir K. Balčikoniui, kad po daugelio metų žmonės galėjo susitikti. Su dėkingumu kalbėjo apie V. Stasaitį, išplėtusį įmonę. „Statėme Maskvoje, Kaliningrado srityje, Sankt Peterburge. Bet ne tik statybos darbus atlikome – ir pramonėje dirbome. Apie 120 moterų montavo detales magnetofonams“, – prisiminė jis.
Pasak V. Voronecko, kai pradėjo dirbti vyriausiuoju buhalteriu, teko ne tik skaičiuoti, bet ir vykti į Estiją cemento. Įstrigęs ir įpareigojimas iš Turkmėnijos pargabenti TSO iškovotą pereinamąją sąjunginę vėliavą.
V. Jurgulienės teigimu, į susitikimą susirinko 64 žmonės, už stalo sėdo 52. Jos nuostabai, dauguma TSO – pirmosios įmonės buvę darbuotojai. Tarp jų – ir ekonomistė V. Jurgilienė. Ji taip pat dirbo RSO, AB „Gargždų statyba“. Ji – statybininkų šeimos dinastijos atstovė. „Mano a. a. tėvelis Juozas Radžius TSO dirbo nuo pat įkūrimo tiekimo viršininku. Jo dėka gyvenimą susiejau su statybomis. Iki šiol tebedirba mano brolis Rimantas Radžius – vienintelis darbuotojas bankrutavusioje AB „Gargždų statyba“, – sakė ji.
Susitikimo iniciatoriui ir jo vedėjui K. Balčikoniui (RSO, TSO ir AB „Gargždų statyba“ dirbusiam 30 metų: nuo vyriausiojo darbų vykdytojo iškopusiam iki direktoriaus pavaduotojo) nebuvo lengva. Susirinkusieji troško kalbėti, bet visiems pritrūko laiko. Palinkėję vieni kitiems sveikatos, vieningai nusprendė susitikti kitais metais. „Šis susitikimas parodė, jog žmonėms reikia bendrauti, susitikti, dalintis patirtimi“, – kalbėjo V. Stasaitis.
